captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Vaičaitis: tikrinti kandidatų į ministrus kalbų mokėjimą – neįprastas dalykas

Motyvai tikrinti kandidatų į ministrus anglų kalbos žinias yra nauji, o užsienyje toks sprendimas būtų neįprastas. Taip mano Vaidotas Vaičaitis, VU Teisės fakulteto docentas. Savo ruožtu Algis Krupavičius, politologas ir KTU profesorius, prideda, kad vėl turime „lietuvišką“ situaciją, kai vežimas statomas prieš arklį ir koncentruojamasi į neesminius klausimus.
Vaidotas Vaičaitis, BFL nuotr.
Vaidotas Vaičaitis, BFL nuotr.

Motyvai tikrinti kandidatų į ministrus anglų kalbos žinias yra nauji, o užsienyje toks sprendimas būtų neįprastas. Taip mano Vaidotas Vaičaitis, VU Teisės fakulteto docentas. Algis Krupavičius, politologas ir KTU profesorius, prideda, kad vėl turime „lietuvišką“ situaciją, kai vežimas statomas prieš arklį ir koncentruojamasi į neesminius klausimus.

„Mūsų praktikoje dažniau būdavo tariamasi dėl viešų ir privačių interesų derinimo konfliktų, kai netikdavo vienas ar kitas kandidatas. Motyvas mokėti anglų ar kitą užsienio kalbą yra gana naujas dalykas, bet teisė apie tai tyli. Teisiškai niekur nėra pasakyta, kokiais motyvais, kodėl ir kaip reikėtų pagrįsti sprendimą. Tai paliekama politinei praktikai, aš nebuvau girdėjęs tokių atvejų anksčiau. Užsienyje tai būtų gana neįprastas dalykas“, – LRT.lt sakė V. Vaičaitis.

O A. Krupavičius mano, kad Prezidentė ar ministras pirmininkas turėtų kelti kitus klausimus pretendentams į ministrus. „Esminis klausimas – kokią politiką ketina įgyvendinti kandidatas į ministrus, ar bus tęsiama dabartinė politika ir kokiu mastu esama politika bus reformuojama. Tai yra svarbiausias klausimas, kad būtų aišku, ką ketina daryti pretendentai.

Antras svarbus klausimas yra asmeninė kompetencija, patirtis, profesinis pasirengimas tam tikroje srityje. Tai yra svarbūs veiksniai, kurie leidžia arba neleidžia politikams sėkmingai vykdyti ministro pareigas“, – LRT.lt komentavo politologas.

Pasak A. Krupavičiaus, dabar turime „lietuvišką“ situaciją, kai vežimas statomas prieš arklį. „Be abejo, politikai turi mokėti užsienio kalbų. Bet jų mokėjimu politinė veikla nepasibaigia. Dėl to, kad politikai Lietuvoje, užsienyje geriau ar blogiau moka kurią nors kalbą, jie nėra blogiau vertinami. Prezidentė turėtų kelti kitus klausimus“, – pabrėžė politologas.

Jo teigimu, kalbos mokėjimas yra šalutinis veiksnys, o Lietuvai pirmininkaujat Europos Sąjungai, oficialiuose renginiuose bus gerai veikianti sinchroninio vertimo sistema. Todėl esą politikai, net ir nemokantys kurios nors kalbos, galės adekvačiai dalyvauti diskusijose ir įvairaus lygio susitikimuose. 

Praėjusią savaitę Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad pagrindiniai reikalavimai ministrams bus profesionalumas ir srities žinojimas, į kurią norėtų eiti, taip pat skaidrumas ir vienos iš trijų darbinių ES kalbų žinojimas.

Pirmadienį D. Grybauskaitė, atsižvelgdama į Seimo pritarimą, paskyrė Algirdą Butkevičių ministru pirmininku. A. Butkevičiui pavesta ne vėliau kaip per 15 dienų sudaryti Vyriausybę ir pateikti tvirtinti jos sudėtį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės formavimas

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...