captcha

Jūsų klausimas priimtas

Švedijos gynybos ministras: greito reagavimo dalinius naudojame žymiai dažniau nei bet kada anksčiau

Švedija pastebi priešiškų jėgų suaktyvėjimą Baltijos jūroje ir dažniau nei bet kada anksčiau naudoja greitojo reagavimo dalinius, penktadienį sakė Lietuvoje su oficialiu vizitu besilankantis Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Švedija pastebi priešiškų jėgų suaktyvėjimą Baltijos jūroje ir dažniau nei bet kada anksčiau naudoja greitojo reagavimo dalinius, penktadienį sakė Lietuvoje su oficialiu vizitu besilankantis Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas.

Vilniuje viešintis Švedų gynybos ministras pabrėžė karinių pajėgumų Švedijoje didinimą, bendradarbiavimo su kaimynais gilinimą. Šioje vietoje svečias akcentavo Baltijos šalių svarbą, ES šalių vienybę ir NATO partnerystę, tačiau patikino, jog Švedija apie savo narystę šiame kariniame aljanse negalvojanti. 

„Vyriausybėje mes labai aiškiai pasakėme, kad mes neplanuojame jokios narystės NATO, bet taip pat, ką pasakėme Gynybos komisijos ataskaitoje, bus politikos pagrindai ir pagrindiniai veiksniai“, – penktadienį žurnalistams po susitikimo su Lietuvos krašto apsaugos ministru Juozu Oleku sakė jis. 

Pagal Švedijoje kovą pristatytą gynybos ataskaitą, Švedija turėtų gilinti bendradarbiavimą su NATO valstybėmis narystės. 

„Mūsų ambicijos yra labai aukštos ir manau, kad, jeigu mes padarysime tai, tai padės sukurti saugumą mūsų Europos dalyje“, – neabejojo Švedijos gynybos ministras.

P. Hultqvistas taip pat prakalbo apie didėjantį Rusijos aktyvumą. Pasak svečio, paskutiniu metu Baltijos jūroje pastebima daugiau karinių pratybų, žvalgybos veiklos. Tai švedus kaip niekada anksčiau dažniau priverčia panaudoti greitojo reagavimo pajėgas. „Iš savo požiūrio taško, manau, geriausia pasakyti taip: mes matome, kas vyksta ir į reaguojame į tai, kas vyksta. Dalykai, kurie nutinka mūsų aplinkoje, yra tie, jog galime matyti daugiau pratybų, žvalgybos veiksmų Baltijos jūroje ir mes taip pat naudojame greito reagavimo dalinius žymiai daugiau negu tai darėme daugelį metų. (...) Mes neturime patvirtinimo, bet signalai iš kitos pusės yra tie, jog esame pasiruošę naudoti karinę jėgą apginti mūsų teritorijai ir tai labai aiškiai matoma“, – sakė P. Hultqvistas, klausiamas, ar mato Rusiją kaip grėsmę. 

Prieš porą savaičių Švedijos archipelage buvo užfiksuotas paslaptingas žmogus. Švedijos šalies gynybos ministras sakė neturįs patvirtinimo apie asmens tautybę, tačiau neabejotinai žinoma bei turimi įrodymai, jog „kažkas buvo ant paviršiaus“. 

„Ir mes žinome, kas tai buvo“, – teigė P. Hultqvistas.

Šiuo metu Lietuvos ir Švedijos kariuomenių bendradarbiavimas plėtojamas tarp atskirų dalinių. Ryšius palaiko karinės oro ir jūrų pajėgos ir karo medicinos tarnybos. Ateityje siekiama gilinti ir intensyvinti šalių praktinį bendradarbiavimą. 

Švedijos ir Lietuvos karinės pajėgos dalyvauja įvairiose bendrose pratybose Baltijos regione: priimančiosios šalies paramos pratybose „Baltijos šeimininkas“ minų paieškos ir neutralizavimo Baltijos jūroje pratybose „Atvira dvasia“, NATO karinių oro pajėgų vadavietės Ramšteine rengiamose Baltijos regiono karinių oro pajėgų treniruotėse, skirtose oro erdvės virš Baltijos jūros saugumui užtikrinti.

2015 m. pirmąjį pusmetį per 40 Lietuvos karių budės Švedijos vadovaujamoje Europos Sąjungos šiaurės šalių kovinėje grupėje, kuri bus sudaryta iš Airijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos ginkluotųjų pajėgų padalinių.

 
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...