captcha

Jūsų klausimas priimtas

Egzaminų turi nelikti?

Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas – griežtas: moksleiviai neturi būti egzaminuojami. Anot jo, egzaminai yra tik atminties patikrinimas stresinėje situacijoje, todėl klaidinga vadovaujantis tik šiais rezultatais priimti jaunuolius į aukštąsias mokyklas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas – griežtas: moksleiviai neturi būti egzaminuojami. Anot jo, egzaminai yra tik atminties patikrinimas stresinėje situacijoje, todėl klaidinga vadovaujantis tik šiais rezultatais priimti jaunuolius į aukštąsias mokyklas.

„Viena iš mūsų veiklos prioritetinių sričių – egzaminų turi nelikti. Klausimas, ką dabartiniais brandos egzaminais tikriname? Geriausiu atveju – žinias ir šiek tiek – gebėjimus. Šiandien kalbame ir pabrėžiame tai, kad vaikų kūrybiškumas turi būti ugdomas. Kiek kūrybiškumo matome egzamine? Taip, galbūt yra kūrybiška kaip nors sugebėti išvengti egzamino, profesionaliai nusirašyti, tačiau pats egzaminas tikrai nesuteikia galimybių reikštis vaiko kūrybiškumui. Pasauliniai tyrimai rodo, kad didžiausias kūrybiškumo žlugdytojas yra bausmė, o kiekvienas vertinimas ir yra bausmė“, – įsitikinęs A. Murauskas.

Jo teigimu, būtų verta pagalvoti ir apie pažymių mokykloje atsisakymą. Tėvų forumo pirmininkas pastebi, kad pažymiai skatina konkurenciją ir trukdo bendradarbiauti.

„Darbdaviai nori prieš save matyti kūrybiškas asmenybes, kurios geba bendradarbiauti, todėl turime galvoti, kokias sąlygas įsidarbinti moksleiviams kuriame.

Kitas svarbus dalykas – egzaminas tikrai negali būti bilietas į aukštąją mokyklą, geriausiu atveju – pasilyginimas, rodiklis, kurioje vietoje tarp visų moksleivių aš esu. Turime bėgti nuo to, ką šiandien turime. Dabartinė žinių patikrinimo sistema tikrai nepadės išugdyti kūrybišką ir savarankišką asmenybę“, – mano A. Murauskas.

Tokios jo pastabos sukėlė tikrą nepasitenkinimo audrą tarp parodos „Mokykla 2014“ metu vykusios diskusijos „Kokio norime Lietuvos švietimo?“ dalyvių. Švietimo įstaigų atstovai įsitikinę – egzaminai mokiniams yra naudingi ir reikalingi.

Padeda žinias patikrinti pigiai ir greitai

Nors Nacionalinio egzaminų centro vadovė Saulė Vingelienė pripažino, kad dabartinė egzaminų sistema nėra tobula, yra įsitikinusi, kad tai kol kas – geriausias vaikų žinių patikrinimo būdas.

„Kuomet mes viską pradėjome lietuvinti, abitūros egzaminai buvo pavadinti brandos egzaminais, tačiau nebuvo aiškiai apibrėžta, kas yra branda, ir kaip patikrinti, kad asmuo yra brandus. Galime pasižiūrėti į kitų šalių pavyzdžius, pavyzdžiui, Amerikoje vaikai tiesiog sudeda visus savo darbus į aplanką, kuris vėliau yra įvertinamas. Tačiau norint pritaikyti tokį metodą reikėtų tam skirti daug laiko – suvienodinti užduotis moksleiviams, tų žinių vertinimą, pinigų. Aplankų vertinimas yra labai brangus metodas. Tuo metu egzaminas yra ir pigesnis, ir greitesnis būdas patikrinti mokinių žinias. Be to, ar vienu, ar kitu atveju, vaikai yra reitinguojami, taigi rezultatas – tas pats“, – pabrėžė S. Vingelienė.

Anot jos, pagrindinės bėdos slypi tame, kaip mes žiūrime į egzaminus. S. Vingelienė patikino, kad klaida – egzaminų bijoti ir dar nepamačius užduočių manyti, kad jos nepatikrins moksleivių sugebėjimų.

Pastebi, kad moksleiviai per daug bijo egzaminų

„Mokėjimas mokytis, planavimo įgūdžiai, šaltinių pasirinkimas – visa tai yra labai svarbu egzamine. Pavyzdžiui, dabar jau yra žinomas egzaminų tvarkaraštis. Abiturientai verkia, kad tarp matematikos ir istorijos egzaminų bus tik viena laisva dieną, esą jie nespės pasiruošti, tačiau jei moksleivis jau dabar planuoja, mokosi, darosi konspektus ir pasitiki tuo, ką išmoko, problemų dėl to kilti jam neturi“, – įsitikinusi NEC vadovė.

Ji pastebi, kad nors jau nuo 5 klasės bendrojo lavinimo mokyklose vaikai yra mokomi suvaldyti savo emocijas ir stresą, šios programos rezultatų neduoda – bent jau į egzaminus vaikai dažnai eina su baime.

„Aišku, suprantama, kad visiškai streso įveikti negalima. Bet ar tas, kuris nesusitvarko su stresu egzamino metu, gavo prastą įvertinimą, nes tądien buvo blogos nuotaikos, turėtų būti mūsų gydytojas? Aš nenorėčiau, kad mane operuotų su stresu nesusitvarkantis gydytojas“, – šyptelėjo ji.

Prisiminė praėjusių metų istorijos egzaminą

S. Vingėlienė taip pat atrėmė argumentus, kad moksleiviai besiruošdami egzaminui turi išmokti per daug informacijos. Be to, jos teigimu, žinių patikrinimas sudaro tik 30 proc. egzamino, visa kita – žinių pritaikymas ir problemų sprendimas.

„Praktiškai apie 20 proc. užduočių egzamine mokiniui turėtų būti nematytos, tam, kad jis galėtų parodyti, kaip sugeba mąstyti. Dažniausiai žinių patikrinimo klausimai problemų nekelia, tačiau probleminiai klausimai kone visuomet visuomenėje iššaukia diskusijas. Tačiau visa tai atsigręžia į ugdymo procesą, ar aš tik sprendžiau ankstesnių egzaminų užduotis, ar aš pasiimu egzamino programą ir pasižiūriu, ko manęs klaus. Praėjusių metų egzaminas parodė, kad tikrai ne egzaminų programa vadovauja ugdymo procesui, kultūros klausimų blokas daugeliui mokinių buvo sunkioji egzamino vieta, jie nežinojo, ką atsakyti į tuos klausimus, nors programoje aiškiai buvo nurodyta, kad tai išmanyti – būtina“, – sakė S. Vingėlienė.

Ji sutiko, kad egzaminų galbūt būtų galima atsisakyti, jei visos mokyklos mokinius ruoštų vienodai, jose mokytų tokias pačias kompetencijas turinys mokytojai.

„Liūdna pripažinti, tačiau 10 vienoje ir kitoje mokykloje reiškia visiškai skirtingą mokinio žinių turėjimą. Kol kas turimu 10 mokinys tikrai ne visuomet turi pasitikėti, todėl kol kas geresnės sistemos patikrinti, kaip man sekėsi mokykloje, mes neturime“, – pripažino ji.

Išsisuks nuo vertinimo mokykloje, o kaip prisitaikys darbe?

Edukologė, privačių darželių tinklo ir pradinės mokyklos steigėja Austėja Landsbergienė pastebi, kad prie neigiamo egzaminų įvaizdžio formavimo labai stipriai prisideda ir tėvai.

„Mes, tėvai, turime psichologiškai ruošti vaikus egzaminams. Vaikas turi jo laukti, tai turi būti šventė, kurios metu jis gali pasitikrinti, ko išmoko. Negalima sudaryti įspūdžio, kad egzaminai yra kažkoks atskaitos taškas – arba toliau gyvenu, arba nebegyvenu. Juk iš tiesų yra įdomu save įsivertinti ir pamatyti kitų mokinių kontekste. Žinoma, galime šnekėti apie kitokias formas, sakyti, kad tai, ką mes turime, nėra iki galo tinkama, tačiau negalime netikrinti vaikų žinių, palikti tai savieigai. Kai su žmogumi nereflektuoji, neanalizuoji, kai jis nieko nesiekia, tuomet nebėra demokratija, tai yra anarchija“, – pastebėjo edukologė.

Jai pritarė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis. Jis pripažino, kad versle vertinimas yra visur ir visą laiką, todėl jei vaikų nepradėsime vertinti dar vaikystėje, jiems bus sunku prisitaikyti darbo rinkoje.

„Verslui yra svarbiausi rodikliai, todėl kiekvienas žmogus kas tam tikrą laiką yra įvertinamas, žiūrima, kaip jam sekasi, ir kiek jis yra naudingas. Jei atsisakysime vertinimo mokykloje, su tuo jis susidurs vėliau. Tikrai nepalaikau idėjos atsisakyti egzaminų, nors esu dviejų vaikų tėvas“, – sakė V. Levickis.

Egzamino metu bus galima naudotis „Google“?

Diskusijos metu nuskambėjo ir siūlymai egzaminų sistemą keisti darant ją panašią į tarptautinę bakalaureatų programą, egzaminą keisti taip, kad tai būtų ne tik žinių, bet ir įgūdžių patikrinimas. Pavyzdžiui, klausimais, kurie reikalauja konkrečių žinių turėjimo, egzamine pateikti ir probleminį klausimą, į kurį moksleivis galėtų atsakyti naudodamasis internetu ar žinynais.

Tačiau Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas Tomas Kivaras tikina pastebėjęs, kad tiems mokiniams, kurie tikrai mokosi ir turi žinių, nėra jokio skirtumo, kaip tos žinios bus patikrintos ir ar bus patikrintos.

„Neturiu, ko slėpti, pats iš fizikos egzamino surinkau 78 proc. Nebuvau pats geriausias mokinys, man buvo velniškai sunku mokytis ir bakalauro programoje, tačiau besiekdamas magistro laipsnio atradau mokymosi džiaugsmą. Stropiems moksleiviams egzaminai nerūpi. Jie žino, kad tai tėra tik vienas iš darbų, kuriuos turės padaryti siekdami savo tikslo, jiems nesvarbu, gaus 50 ar 100 proc. problemų dažniausiai kyla tiems, kurie nesimoko, tačiau tokiems, tikėtina, bet koks žinių patikrinimo būdas netiks. Pats dažnai sulaukiu tėvų, kurie burnojasi, nes dabar iš fizikos jų vaikui išeina 7-etas, nors anksčiau lankytoje mokykloje jo žinios buvo įvertintos 9-etu. Na ir kas? Koks skirtumas, tai visiškai nieko nesako. Besiruošiantiems tarptautinės fizikos olimpiadai vaikams, tiems patiems licėjininkams, visai neseniai ant stalo padėjau gabalą aliuminio, vario ir cinkuotą vinį. Jie nesugebėjo pasakyti, kur koks metalas yra. Vaikai nemoka elementarių dalykų“, – atkreipė dėmesį T. Kivaras.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...