captcha

Jūsų klausimas priimtas

Priešinimąsi Valstybinės kalbos įstatymui prezidentės patarėja vadina rinkimų kova

Valstybinės kalbos konstituciniame įstatyme nėra nieko naujo, o jam besipriešinantys politikai naudojasi juo politinėje kovoje prieš rinkimus, teigia Prezidentės vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimais Virginija Būdienė.
Virginija Būdienė, Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Virginija Būdienė, Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Valstybinės kalbos konstituciniame įstatyme nėra nieko naujo, o jam besipriešinantys politikai naudojasi juo politinėje kovoje prieš rinkimus, teigia Prezidentės vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimais Virginija Būdienė.

„Gaila, kad sukilo tokia priešiška diskusija praktiškai prieš lietuvių kalbą. Naujovių ten jokių nėra, visa tai surašyta, kas dabar veikia, ir tie politikai, kurie naudojasi Lietuvių kalbos įstatymo nuostatomis dabar siekdami tam tikrų postų prieš rinkimus, sakykime, vietovėse, kur gana daug galima surinkti tautinių mažumų balsų, dorai nesielgia.

Būtų gerai, kad, kaip Prezidentė ne kartą yra minėjusi, lietuvių kalba netaptų kažkokių politinių sandorių rezultatu. Taigi, manytume, kad tie, kurie prisiekė ir stojo į šaulius, o dabar kovoja prieš lietuvių kalbą, labai dviprasmiškai atrodo“, – paklausta, kaip Prezidentė vertina diskusijas dėl konstitucinio įstatymo, antradienį Žinių radijui sakė V. Būdienė.

Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekte nurodoma, kad Lietuvoje steigiamų juridinių asmenų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Viešieji užrašai, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus, turi būti lietuvių kalba.

Projektas kritikuotas, nes ši nuostata esą reikalaus versti visus esamus nelietuviškus prekės ženklus.

V. Būdienė pabrėžė, kad prie nelietuviškų pavadinimų jau dabar reikalaujama tiesiog lietuviškai nurodyti, kokios paslaugos teikiamos.

„Vis dėlto lietuvių kalba yra tas mūsų unikumas, ta vertybė, dėl kurios tiek kovojome, iškovojome – ne tiek daug trūko prieš devyniasdešimtuosius, kad iš viso net lietuviškos mokyklos būtų perėjusios prie mokymo rusų kalba, o dabar mes patys norime tiek liberalizuoti, kad kaži ar begalėsime pasakyti, kad tai yra gryna lietuvių kalba, o ne kokia nors samplaika svetimybių, barbarizmų ir taip tolau“, – teigė V. Būdienė.

Konstitucinio įstatymo statusas reiškia, kad jam priimti bei pakeisti reikia didesnio Seimo narių balsų skaičiaus. Konstitucinio įstatymo projektas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių – 71, o norint pakeisti galiojantį konstitucinį įstatymą reikia ne mažiau kaip trijų penktadalių visų Seimo narių balsų – 85.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...