captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertė: Jūsų CV prilygsta Jūsų pirštų atspaudams

Kaip nėra vienodų pirštų atspaudų, taip nėra ir vienodų gyvenimo aprašymų, todėl, ieškodami darbo, užuot kreipęsi į specialistą, CV turėtumėte parašyti patys. Taip pataria darbdavio įvaizdžio ekspertė Inesa Daugintaitė. Tačiau, anot specialistės, CV nereikėtų siųsti vos tik pamačius skelbimą – prieš tai pasidomėkite darbdaviu ir paskambinkite nurodytu kontaktiniu telefonu. Ir dar vienas patarimas – neignoruokite neišsiskiriančių, standartinių darbo skelbimų, nes, pasirinkdami ką nors išskirtinio, galite ir prašauti.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Kaip nėra vienodų pirštų atspaudų, taip nėra ir vienodų gyvenimo aprašymų, todėl, ieškodami darbo, užuot kreipęsi į specialistą, CV turėtumėte parašyti patys. Taip pataria darbdavio įvaizdžio ekspertė Inesa Daugintaitė. Tačiau, anot specialistės, CV nereikėtų siųsti vos tik pamačius skelbimą – prieš tai pasidomėkite darbdaviu ir paskambinkite nurodytu kontaktiniu telefonu. Ir dar vienas patarimas – neignoruokite neišsiskiriančių, standartinių darbo skelbimų, nes, pasirinkdami ką nors išskirtinio, galite ir prašauti.

„Lietuviai priskiriami prie uždaresnio būdo žmonių, todėl tiek darbdaviui reikėtų pasigilinti ir neatmesti CV, kurie yra standartiniai, tiek darbuotojams nereikėtų atmesti skelbimų, kurie yra standartiniai“, – teigia I. Daugintaitė.

Portalo CVbankas.lt anksčiau atlikta apklausa parodė, kad darbo geriausia ieškoti per pažįstamus ir giminaičius. Tai esą lengviausias būdas įsidarbinti, o neretai, atvykus į pokalbį, net nereikia stengtis. I. Daugintaitė sako, kad iš tiesų Lietuva vis dar yra pažįstamų ir artimųjų kraštas, ir daugelis sandorių vyksta per rekomendacijas. „Bet [...] darbdaviai linkę vertinti tikrąsias žinias ir kompetencijas“, – įsitikinusi specialistė.

– Ar visiems, ieškantiems darbo, būtina mokėti parašyti gyvenimo aprašymą, ar tai – nėra būtina?

– CV yra tarsi piršto atspaudas. Vienodų CV nėra, kaip ir nėra vienodų pirštų atspaudų. Galima samdyti specialistą, kad šis parašytų CV, pakonsultuotų, bet aš rekomenduočiau parašyti jį patiems, o tik po to duoti peržiūrėti keliems autoritetingiems ar artimiems žmonėms. CV vis dėlto reikėtų rašyti patiems.

– Sakoma, kad rasti darbą nėra taip sudėtinga, darbo vietų netrūksta, bet žmonės nemoka savęs pateikti darbdaviui, ypač, jei tai yra jaunas žmogus. Kartais būna dešimt ar dar penkiolika tokių pačių kaip tu. Kaip išsiskirti, kad darbdavys, perskaitęs CV, pakviestų pokalbiui?

– Manau, kad yra skirtingų darbdavių ir skirtingų darbuotojų. Gal nesutikčiau su tuo, kad potencialūs darbuotojai nemoka savęs pristatyti. Jie gali net per daug gerai save pristatyti. Bet yra darbuotojų, kurie nėra tokie veržlūs, neskambina pagal skelbimą, nesiteirauja apie kompaniją, tiesiog nusiunčia CV ir laukia. Iniciatyvus turėtų būti tiek potencialus darbuotojas, tiek darbdavys, siekiantis jį pažinti.

Lietuviai priskiriami prie uždaresnio būdo žmonių, todėl tiek darbdaviui reikėtų pasigilinti ir neatmesti CV, kurie yra standartiniai, tiek darbuotojams nereikėtų atmesti skelbimų, kurie yra standartiniai. Jiems reikėtų būti iniciatyviems, skirti daugiau laiko ir domėtis per kitus šaltinius.

– Prieš kurį laiką portalo CVbankas.lt atlikta apklausa parodė, kad darbo geriausia ieškoti per pažįstamus ir giminaičius. Tai esą lengviausias būdas įsidarbinti, o neretai net nereikia stengtis, atvykus į pokalbį. Ką manote apie tai?

– Manau, kad tai yra kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas: gauti darbą savo jėgomis, ar gauti darbą per gimines ir artimuosius. Tai turi ir privalumų, ir trūkumų. Taip, Lietuva vis dar yra pažįstamų ir artimųjų kraštas, ir daugelis atrankų ir sandorių vyksta per rekomendacijas. Tai yra kiekvieno asmeninis reikalas, bet, dirbdama su darbdaviais, pastebėjau, kad darbdaviai linkę vertinti tikrąsias žinias ir kompetencijas. [...]

– Paskambinusi LRT Radijo klausytoja sako, kad daugelis internete talpinamų skelbimų yra apgaulingi. Esą tariami darbdaviai, parašę kokius nors projektus, taip plauna pinigus: prašoma atsiųsti CV, bet iš tikrųjų pretenduoti į tą darbo vietą nėra jokių galimybių. Kaip tai pakomentuotumėte?

– Kalbant apie skelbimus, kurie yra fiktyvūs, negaliu atsakyti už kitus darbdavius, kaip yra iš tikrųjų. Kartais įdedami skelbimai, kuriuose nenurodomi kompanijos pavadinimai vien dėl konfidencialumo, nes paieškos rinkoje dažnai būna jautrios, darbdaviai nenori skelbti, kad jie ieško darbuotojų. Tokie dalykai vyksta. Manau, kad visada reikia skambinti, klausti, domėtis ir nepasikliauti pirmu įspūdžiu.

– Paskambinęs LRT Radijo klausytojas sako, kad tikro, gero darbo nerasi skelbimų portaluose, esą gerų darbų ten nebūna. Ar taip yra iš tikrųjų?

– Manau, kad klausytojas yra iš dalies teisus. Yra tokia populiarėjanti vadybos sritis – darbdavio įvaizdis: jei darbdavys turi suformavęs gerą nuomonę [apie save – LRT.lt] tarp savo buvusių, esamų ir potencialių darbuotojų, jis greičiau pritraukia darbuotojus, kandidatus į darbo vietas. Jei darbdavys yra geras, jis skiria dėmesio darbuotojams, elgiasi sąžiningai, pas jį žmonės tikrai norės dirbti. Paieškos nebus tokios ilgos arba darbuotojų išvis nereikės ieškoti.

– Tuomet iš tikrųjų, renkantis darbdavį, yra labai svarbu pažįstamų žmonių atsiliepimai. Ar tai reiškia, kad darbo visų pirma reikėtų ieškoti per pažįstamus?

– Darbdaviui pirmiausia reikėtų gražiai elgtis su darbuotojais, tiek su tais, kuriuos atleidžia, tiek su tais, kurie dalyvauja atrankose ir kurių jis nepriima. Taip jis suformuoja gerą nuomonę, ir ta gera nuomonė sklinda.

Blogos žinios Lietuvoje sklinda greičiau, negu geros žinios. Į tai irgi reikėtų atkreipti dėmesį. [...] Viena bloga nuomonė nebūtinai bus tiesa. Reikėtų surinkti daugiau nuomonių apie darbdavį ir tuomet priimti sprendimą – jis yra geras, ar blogas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...