captcha

Jūsų klausimas priimtas

Daina „Šėtone, prašau“ – paskata smurtauti ar saviraiškos forma?

Neseniai komikas Vaidotas Grincevičius už savo dainą „Šėtone, prašau“ Vaiko teisių apsaugos tarnybos buvo apkaltintas smurtu prieš nepilnamečius kurstymu. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba laikosi pozicijos, kad tekste vis dėlto yra aiškiai girdimas skatinimas. Dainininką Marijų Mikutavičių tokios kalbos stebina.
Youtube nuotr.
Youtube nuotr.

Neseniai komikas Vaidotas Grincevičius už savo dainą „Šėtone, prašau“ Vaiko teisių apsaugos tarnybos buvo apkaltintas smurtu prieš nepilnamečius kurstymu. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba laikosi pozicijos, kad tekste vis dėlto yra aiškiai girdimas skatinimas. Dainininką Marijų Mikutavičių tokios kalbos stebina.

„Kada žmogus įvardija save, ir prašo, šėtone, paimk mano sielą, kad galėčiau žudyti kažką. Gali sakyti, kad jis žudė ir trankė į sieną, ir daužė, ir niekas neprisikabintų, nes tai yra saviraiškos forma“, – sakė M. Mikutavičius. Anot jo, galima dainos autorių įspėti, kad toks įvykis nepasikartotų, bet baudžiamoji atsakomybė prasilenkia su sveiku protu.

„Šėtone, prašau, nupirki mano sielą / Už leidimą taškyti vaikų galvas į sieną / Šiais laikais vaikai yra tokie įkyrūs / Bet tiek to, jų stuburai silpni ir birūs / Nebijok trenkti vaikui, būk tikras vyras / Nesvarbu, ar tu merga, ar žmogus.“ Toks tekstas skamba V. Grincevičiaus sukurtoje dainoje. Už ją pareigūnai iš dainos kūrėjo buvo konfiskavę tris kompiuterius ir filmavimo įrangą. Vaikinui gresia tūkstantinė piniginė bauda.

Saviraiškos laisvė nesuderinama su nusikalstama veikla

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas teisės klausimais Deividas Velkas pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ketvirtadienį dar nebuvo kreipęsi į tarnybą ir oficialiai neprašė jokios ekspertinės išvados.

Anot jo, žiūrint tik į dainos tekstą, galima daryti išvadą, kad tai yra kurstymas smurtauti prieš vaikus. Esą kitas klausimas, ką norėjo išreikšti dainos autorius. D. Velkas pabrėžė, kad ribos egzistuoja ir mene.

„Lietuvos Respublikos Konstitucija labai aiškiai pasako, kad saviraiškos laisvė yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais. Tautinės, rasinės, socialinės neapykantos kurstymu, diskriminacija ir t. t.“, – sakė pašnekovas. Jo teigimu, neapykantos kurstymas jau yra Baudžiamojo kodekso nusikaltimas, prasilenkiantis su saviraiškos laisve.

Visai kitos pozicijos laikėsi atlikėjas M. Mikutavičius. Jis išreiškė palaikymą, bet patikslino, kad palaiko ne patį V. Grincevičių, o jo, kaip žmogaus, teisę kurti.

„Mane labiausiai nustebino kompiuterių paėmimo faktas, kad buvo atlikta krata ir t. t. Suprantu, kad kažkas gali reikšti nepasitenkinimą, kad teisėsauga turi reaguoti į to nepasitenkinimo faktus, jo apraiškas, bet man netelpa galvoje, kad mūsų valstybėje už dainelę, kuri yra tiesiog įmesta į „Youtube“, kaip ir daugybė kvailysčių gyvenime, o ne kažkokiuose baisiuose interneto užkaboriuose paslėptas, staiga įsiveržė į jauno žmogaus namus ir paėmė kompiuterį“, – stebėjosi M. Mikutavičius.

M. Mikutavičius: reakcijos priežastis – pirmasis asmuo

M. Mikutavičiaus nuomone, dainos autorius nepadarė jokio nusikaltimo, dėl kurio reikėtų imtis tokių veiksmų. Be to, pridūrė, kad vienintelė priežastis, kodėl kilo toks pasipiktinimas, yra ta, kad V. Grincevičius dainą atliko pirmuoju asmeniu.

„Kada žmogus įvardija save, ir prašo, šėtone, paimk mano sielą, kad galėčiau žudyti kažką. Gali sakyti, kad jis žudė ir trankė į sieną, ir daužė, ir niekas neprisikabintų, nes tai yra saviraiškos forma“, – sakė M. Mikutavičius. Anot jo, galima dainos autorių įspėti, kad toks įvykis nepasikartotų, bet baudžiamoji atsakomybė prasilenkia su sveiku protu.

M. Mikutavičius įsitikinęs, kad kūryba visada yra linkusi plėsti savo ribas, neatsižvelgiant, ar kam nors tai patinka. Esą galimybė plėsti ribas išskiria laisves turinčias šalis nuo to, kuriose esminės žmogaus teisės ir laisvės yra ribojamos.

Kalbėdamas apie saviraiškos laisvę, D. Velkas paprieštaravo, kad laisvė turi savo pareigas ir atsakomybę. Todėl reikėtų kalbėti ne apie tai, ar tam tikras kūrinys kažkam patinka, ar ne, bet ar tai atitinka morales normas.

„Viena yra kalbėti apie tai, ar patinka, ar ne. Kita yra kalbėti, ar peržengiamos ribos. Visuomenėje nustatytos tam tikros elgesio taisyklės. Beje, vienas iš saviraiškos laisvės ribojimo pagrindų yra visuomenės moralė, etika. Jokiu būdu nenoriu nuvalkioti to žodžio, nes visuomenė po truputį ir, kas blogiausia – net pati nejausdama, eina ir ieško tos anapusinės ribos“, – tvirtino D. Velkas.

Psichologė: svarbu nubrėžti ribas

Šeimos psichologė Lina Gudaitė teigė nustebusi dainos populiarumu jaunimo tarp jaunimo, nes šioje dainoje gausu smurto ir agresijos. Jos nuomone, dainos autorius perlenkė, pasirinkdamas žodžius.

„Aš irgi girdžiu kvietimą smurtauti prieš vaikus. Nereikia būti dideliu mokslininku ar psichologu, kad tą įžvelgtum. Kadangi kalbame apie laisvės, saviraiškos ribas, visgi manyčiau, kad laisvė neatsiejama nuo atsakomybės. Visada reiktų pamąstyti, kokią įtaką tai sukels aplinkiniams“, – sakė L. Gudaitė ir pridėjo šioje dainoje neįžvelgianti humoro.

Psichologė pripažįsta, kad, taikant sankcijas V. Grincevičiui, buvo persistengta. Juolab kad jos iššaukė dar didesnę reakciją į jo sukurtą dainą. Pasak L. Gudaitės, bausmės taip pat gali paskatinti priešiškumą, didesnę agresiją.

Agresiją, pyktį gali sukelti ir kitur matomas smurtas, pavyzdžiui, žiniasklaidoje, filmuose. Anot L. Gudaitės, buvo atliktas ne vienas tyrimas, kurių metu gauti nevienareikšmiai rezultatai, bet buvo nustatyta, kad padidėja žodinė agresija, smurtinis elgesys, nors vienareikšmiškai tai įrodyta nebuvo.

„Agresija, smurtas prasideda nuo to, kas žmogaus viduje. Manyčiau, kad yra kažkokia grėsmė. Labai svarbu reaguoti ir padėti jaunam žmogui suprasti, kur yra ribos, kaip galima savo pyktį reikšti. Panašu, kad tų ribų šiuo metu nėra“, – įsitikinusi L. Gudaitė.

Panašių dainų sukurta ir seniau

Tam paprieštaravo M. Mikutavičius. Esą seniau labai dažnai buvo skelbiama, kad kompiuteriniai žaidimai skatina smurtą. Tačiau jau yra paskelbti moksliniai darbai, kurie tvirtina priešingai – kompiuteriniai žaidimai smurto nesukelia ir neskatina.

„Net neabejoju, kad kada nors vėl pasirodys rašinys, kad žaidimai skatina smurtą. Tai yra sferos, kuriose žmonės visą laiką kelia hipotezes, teorijas, jas patvirtina arba paneigia. Kas yra keisčiausia, kad kažkodėl tuo metu, kai tai yra priimta, visi ima įrodinėti, kad kone dėl visų visuomenės ydų kalti kompiuteriniai žaidimai, muzika, menas, kino filmai ir t. t.“, – pastebėjo pašnekovas.

Jo nuomone, tai yra visuomenės išraiška. Tai, kad jaunimas susidomėjo V. Gricevičiaus daina, M. Mikutavičiaus nuomone, tik parodo seniai vyraujančią tendenciją – jauni žmonės visą laiką domisi tuo, kas skiriasi ar yra prieštaringa jų tėvams, suaugusiesiems.

Atlikėjas priminė, kad seniau populiari ne viena daina, kurios tekstai taip pat galėjo sukelti visuotines diskusijas: „Duok, duok į snukį, duok“, „Džipas partrenkė bobutę“ ir kt.

„Mūsų teisėsauga tada nereagavo taip jautriai, ir nebuvo susikūrę daug organizacijų, kurios galėtų į tai reaguoti [...] ŽAS dainavo „Mano mylima katyte, gal akis tau išbadyti“. Tai vėlgi buvo įdomu. Kai buvau vaikas, pas mus buvo labai populiarios istorijos apie karstą ant ratukų, kad kažkam nukirto galvą ir t. t.“, – bandė priminti M. Mikutavičius ir pabrėžė, kad niekas tuo metu net neįsivaizdavo, jog turėtų elgtis taip, kaip dainuojama tokiose dainose.

Jis pateikė pavyzdį, kad vienoje ir bene labiausiai išsivysčiusių valstybių – Norvegijoje – labai populiarios metalo stiliaus grupės, kurios kuria dainas apie bažnyčių deginimą ir kitomis panašiomis temomis, bet tai nėra draudžiama, o valstybė tokią kūrybą reaguoja kaip į saviraišką.

Nubausti gali būti ir dainos turėtojai

D. Velkas tvirtino pats prisimenąs, kad seniau buvo sukurtos tokios dainos ir už jas niekas nebaudė, bet paaiškino, kad atsirado tam tikri teisės aktai, kurie riboja arba draudžia tam tikrų daiktų, kūrinių gamybą ar platinimą. Jis pabrėžė, kad svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kūrėją.

„Šiuo aspektu taip pat labai svarbu kalbėt ne vien apie kūrėją, kuris sukūrė ir vienkartiniu būdu išplatino, bet ir apie visus kitus, kurie ir toliau platina tą įrašą. Atsakomybę sukelia ne vien sukūrimas, bet ir platinimas ar netgi tokios produkcijos laikymas. Čia reikėtų suklusti. Tam ribas nustato įstatymas“, – aiškino D. Velkas.

Jis pritarė psichologės L. Gudaitės išreikštai nuomonei, kad reikia jauniems žmonėms paaiškinti, kur yra ribos. Esą dabar bandoma įrodyti, kad tokios dainos sukūrimas yra visiškai pateisinama ir geras. D. Velkas akcentavo, kad taip nėra.

M. Mikutavičiaus teigimu, jo pozicija yra tokia, kad V. Grincevičiaus sukruta daina yra kvailokas humoras, kuriame tarp eilučių galima įskaityti kalbėjimą apie vaikų problemas. Jis akcentavo kitą aspektą, kad dainos autorius yra laikomas žmogumi, kuris nori žudyti vaikus.

„Jeigu jis būtų žudikas, kaip mes žiūrime į tą vaikį? Ar mes įsivaizduojame, kad potencialus žudikas kuria vaizdo klipą, vaikšto su gitara, dainuoja apie dviračius ir dar jį kažkas filmuoja. Žmonės, taip nedaroma“, – pusiau juokais kalbėjo M. Mikutavičius.

D. Velkas sutiko, kad būtina žiūrėti į visą dainos ir jos sukūrimo kontekstą, o ne tik dainos tekstą ar kurią atskirą dalį. Taip ekspertas tvirtino, kad šiais laikais žaibiškos reakcijos į panašius kūrinius kyla dėl greitos informacijos sklaidos. Internetu kūrinys daug greičiau pasiekia didesnį kiekį žmonių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...