captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ministrė: dirbtiniam apvaisinimui numatyta 3 mln. litų, bet būtinas įstatymas

Dirbtiniam apvaisinimui kitų metų sveikatos draudimo fondo biudžete numatyti 3 mln. litų, tačiau juos skirti padėti nevaisingoms šeimoms būtų galima tik priėmus įstatymą, sako sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Dirbtiniam apvaisinimui kitų metų sveikatos draudimo fondo biudžete numatyti 3 mln. litų, tačiau juos skirti padėti nevaisingoms šeimoms būtų galima tik priėmus įstatymą, sako sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Ministerija griežtai laikosi pozicijos, jog turi būti pasirinktas liberalesnis įstatymo variantas, leidžiantis sukurti iki dešimties embrionų, taip taupant pinigus ir tausojant moters sveikatą, pabrėžia ministrė.

„Buvo planuoti pinigai, trys milijonai, ir jei įstatymas būtų priimtas ir pradėtų galioti nuo kitų metų liepos pirmos dienos, tuos tris milijonus galėtume skirti nevaisingoms šeimoms, kurių mes turime labai daug, o moteris ir vyras neturi tiek pinigų, kad skirtų apvaisinimui, nes bent pirmajai procedūrai riekia tarp 7–8 tūkst. litų. Tačiau ministerija negali priimti sprendimo mėtyti pinigus, kai nėra jokios garantijos, o jei būtų tas variantas, kuris buvo paskutiniame posėdyje prieš stabdant priėmimą, toje situacijoje buvo kalbama ne apie embrionus, o apie kiaušialąstes, mes padėtume labai mažai šeimų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė.

Pirminiame įstatymo projekte buvo leista sukurti iki 10 embrionų ir juos šaldyti, tačiau priėmimo stadijoje buvo pritarta konservatyviems pasiūlymams, kurie embrionų leidžia sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų.

Konservatyvaus reguliavimo šalininkai remiasi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo akimirkos, ir tvirtina, kad ne visus sukurtus embrionus perkėlus į moters gimdą būtų įteisintas gyvybės naikinimas. Liberalaus varianto šalininkai argumentuoja, kad sukūrus 10 embrionų bus mažiau alinama moters sveikata, nes nepavykus pirmai procedūrai, arba norint susilaukti kito vaiko, nereikės kartoti hormoninio gydymo, taip pat sudaroma didesnė tikimybė moteriai pastoti, racionaliau naudojamos lėšos.

„Tikimybė, kad pastos, moteriai įkėlus kiaušialąstę, yra labai maža, kiaušialąstę apvaisinant pastojimo galimybė nuo 10 iki 15 proc., o embrionų – nuo 40 iki 50 proc., todėl jei kalbame apie embrionų skaičių iki 10, iš embrionų yra atrenkami patys geriausi, patys stipriausi, jie perkeliami į gimdą ir tada padidėja pastojimo tikimybė. Ministerijos pozicija yra tokia, kad būtent šitoje dalyje įstatymo projekte turi būti šita nuostata. Jeigu būtų užšaldyti tik du arba trys embrionai, norint apvaisinti moterį antrą arba trečią kartą, jai reikėtų vėl praeiti visą gydymo kursą. Pagimdžiusi vieną vaiką galbūt moteris labai greitai norės dar vieno kūdikėlio, tie du ar trys embrionai nesudarytų galimybės moterį antrą kartą apvaisinti. Mūsų pozicija griežta ir būtent tokia“, – kalbėjo ministrė.

Pasak SAM vadovės, jei Seimas nepriims įstatymo dėl dirbtinio apvaisinimo, tam numatyti 3 mln. litų bus panaudoti kitoms pacientų reikmėms. „Be įstatymo to daryti mes negalime. Tie pinigai tuomet nueis kitoms reikmėms, pacientų reikmėms, bus perskirstyti, bet aš to nenorėčiau“, – sakė ministrė.

Parlamente jau antrą kadenciją nagrinėjamas įstatymo projektas dėl dirbtinio apvaisinimo ketvirtadienį grąžintas iš naujo svarstyti Sveikatos reikalų komitetui (SRK). Tai pranešta ketvirtadienį per plenarinį posėdį, remiantis Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacija. Šią išvadą patvirtino dar praėjusios kadencijos Seimo etikos sargai.

2011 metais komisija nusprendė, kad balsuodamas dėl dirbtinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo Seimas pritarė dviem viena kitai prieštaraujančioms nuostatoms, todėl projektas turi būti svarstomas iš naujo.

Seimo statutas numato, kad tuo atveju, jei priėmimo metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti. Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Šia galimybe įstatymo projekto priėmimo metu galima pasinaudoti tik vieną kartą.

Praėjusią kadenciją pradėjęs įstatymo priėmimo procedūrą parlamentas pritarė konservatyviems pasiūlymams, kurie embrionų leidžia sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų. Tačiau parlamentarai neišbraukė aukščiau buvusios nuostatos, kurioje reglamentuojama, kad dėl perteklinių embrionų naudojimo ateityje sprendžia šeima.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Priėmus įstatymą, pagalbinio apvaisinimo procedūros, kaip ir kitos gydymo paslaugos, galėtų būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...