captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Milius apie vaikų maistą mokyklose: yra dėl ko nerimauti

Mokyklinio ir darželinio amžiaus mergaites auginanti vilniečių Matuzevičių šeima nepatikėjo sužinojusi, kokį iš tiesų maistą valgo jų mažosios. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius patvirtino, kad ketvirtadalyje ugdymo įstaigų patiekalai neatitinka nurodomos vertės, valgyklose fiksuojama daug pažeidimų.
G. Lukoševičiaus (BFL) nuotr.
G. Lukoševičiaus (BFL) nuotr.

Mokyklinio ir darželinio amžiaus mergaites auginanti vilniečių Matuzevičių šeima nepatikėjo sužinojusi, kokį iš tiesų maistą valgo jų mažosios. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius patvirtino, kad ketvirtadalyje ugdymo įstaigų patiekalai neatitinka nurodomos vertės, valgyklose fiksuojama daug pažeidimų.

„Pradinukė mūsų dukra mokyklos valgykloje už maistą vidutiniškai sumoka 5–6 litus. Kiek skiriama darželinukų dienos maitinimui net ir gerai nežinome, tačiau tai, kad Lietuvoje mokyklų ir darželių maitinimo paslaugos perkamos vadovaujantis vien tik tik mažiausios kainos kriterijumi – nenormalu“, – įsitikinę DELFI kalbinti tėvai.

Vilniečiai supranta, kad didelė kaina nebūtinai reiškia gerą produkto kokybę, tačiau „visiems aišku, kad už pačią mažiausią nieko kokybiško ir vertingo nenupirksi“.

„Jei darželiuose ir mokyklose vaikai maitinami iš pigiausių produktų pagamintais patiekalais, ar tai neturės neigiamos įtakos jų sveikatai? Juk ugdymo įstaigose dukros praleidžia penkias dienas per savaitę ir būna nuo pat ryto iki vakaro. Mūsų vyresnioji lanko pailgintą dienos grupę, tad ir pietauja ir pavakarius valgo valgykloje“, – neramu tėvams.

J. Milius: yra ko nerimauti

Trečiadienį tarptautiniam renginiui „Vaikų mityba ir sveikata“ skirtoje spaudos konferencijoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) konstatavo, kad tėvai rūpinasi ne be pagrindo. Daugelyje mūsų šalies mokyklų ir darželių maitinimo paslaugos iš tiesų perkamos vadovaujantis vien mažiausios kainos kriterijumi. Konkuruodamos tarpusavyje įmonės netgi siūlo teikti paslaugas neva už dyką, įskaičiuojant tik žaliavų ir produktų kainas.

„Tokie dalykai mūsų neįtikina. Tai – kova dėl verslo, tačiau dėl to nukenčia mūsų vaikai. Taip konkuruojant aukojama žaliavų ir tuo pačiu bendra maitinimo kokybė“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.

Pasak J. Miliaus, norėdami sugėdinti verslininkus ir mokyklų vadovus, VMVT specialistai nuolat skelbia informaciją apie pažeidimus darželių i mokyklų valgyklose. „VMVT inspektoriai kasmet nustato daugybę pažeidimų: maistas gaminamas netinkamose patalpose, naudojami vaikų maitinimui draudžiami maisto priedai ar gaminiai, neaiškios kilmės ir kokybės produktai“, – vardijo pranešėjas.

Siekiant, kad darželiuose ir mokyklose būtų siūloma tik maistingų ir šviežių patiekalų, VMVT siūlo vadovautis jų parengtomis rekomendacijomis.

Ar kokybiškai maitinami vaikai, priklauso nuo savivaldybių

Dėl viešųjų pirkimų, kuriuose vadovaujamasi mažiausios kainos principu, Maisto ir veterinarijos tarnyba kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą.

„Pasatroji atsakė, kad greitai pakeisti svarbių nuostatų įstatymuose nepavyks, tačiau patikino, kad savivaldybės turi pilną teisę atrinkti teisingus paslaugo teikėju“, – pabrėžė VMVT vadovas.

Pasak VMVT direktoriaus pavaduotojo Zenono Stanevičiaus, savivaldybės teisiškai gali konkurso sąlygose akcentuoti ne mažiausią kainą, o šviežumą, kokybę, kitus kriterijus, pagal kuriuos viešuosiuose pirkimuose bus pasirenkamas konkurso laimėtojas.

„Kaip savivaldybės paruošia sąlygas, tą ir turi“, – kolegai antrino ir J. Milius.

Kaip akcentuota konferencijoje, Sveikatos apsaugos ministerija yra nustačiusi tipinius valgiaraščius, kiek kalorijų privalo gauti vaikai. Receptūros irgi gražiai surašytos, tačiau de facto, kai paimami tirti patiekalų pavyzdžiai, matomi pažeidimai. Patiekalams stinga svorio, energinės vertės, produktuose randama uždraustų medžiagų ir pan.

Tabu patiekalai ir produktai

Kaip rašoma rekomendacijose, vaikams valgant ant stalų neturi būti druskos, pipirų, garstyčių. Reikėtų sudaryti galimybę atsigerti nesaldintos arbatos ir geriamojo vandens (geriausiai kambario temperatūros).

Vaikams patiekalų negalima gaminti iš subproduktų (inkstų, kepenų, smegenų, plaučių), grybų, sultinių koncentratų. Draudžiama vaikams siūlyti saldainių, konditerijos gaminių su kremu ir (ar) šokoladu, nealkoholinių gėrimų su maisto priedais (dažikliais, konservantais, saldikliais), gazuotų gėrimų, bulvių traškučių ir kitų riebaluose virtų gaminių, žuvies konservų, nepramoninės gamybos konservuotų gaminių, žlėgtainių, šaltienos, nešiluminių pagamintų gėrimų, kitų teisės aktais neleistinų vartoti maisto produktų ir patiekalų.

Gaminant patiekalus reikėtų stengtis nenaudoti maisto produktų, kuriuose natūraliai esantys komponentai pakeisti kitais. Pavyzdžiui, 45 proc. sūrio produktų, kuriuose pusė pieno riebalų pakeisti augaliniais riebalais, taip pat tepiųjų riebalų mišinių ir pan.

Draudžiama gaminti patiekalus iš produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) arba į jų sudėtį įeina GMO.

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...