captcha

Jūsų klausimas priimtas

93-ejų m. senolė: labai pasenau, net sarmata

Aukštadvaryje Maltos ordino pagalbos savanoriai savo globojamiems seneliams kartą per savaitę atveža sauso maisto paketą. Vien Aukštadvario apylinkėse jų – per 60. 
Asociatyvi S. Žiūros nuotr.
Asociatyvi S. Žiūros nuotr.

Aukštadvaryje Maltos ordino pagalbos savanoriai savo globojamiems seneliams kartą per savaitę atveža sauso maisto paketą. Vien Aukštadvario apylinkėse jų – per 60. 

Iš šalies žiūrint, pas Adelę – kaip pasakoje. Žilagalvė močiutė gyvena mažoje trobelėje miško tankmėje. Trys baltos ožkelės čia kaip savos. Kai sužinai realybę, idilija dingsta. Adelei 83-eji. Na, ir kas kad turi toli nuo jos gyvenančių brolių ir seserų, miškuose ji gyvena viena. 

„Niekur neisiu, man geriausia namie, nes aš trukdau visiems“, – sako senolė. 

Adelė prisipažino, kiek pagyvenusi pas jaunesnįjį brolį ir sūnėną, grįžo į tėvų namus numirti, taip ji ir pasakė. Kad nevargintų artimųjų, kad niekam daugiau netrukdytų. 

Dešimčia metų vyresnė Bronislava apie savo gyvenimą kalbėjo panašiai. „Labai pasenau, net sarmata“, – gėdijasi senolė. Artimųjų ji neturi: mirė visi, sūnus žuvo.

„Dievas mane laiko, aš nenoriu gyventi pasaulyje, bet nieko nepadarysi, o nusižudyti nenoriu. Gyvensiu, kiek Dievas duos“, – žodžių į vatą nevynioja Bronislava. 

Plačiau – LRT Televizijos reportaže.

Aukoti skurstantiems seneliams galite trumpaisiais numeriais: 1416– 2 Lt., 1417 – 5 Lt., 1418 – 10 Lt.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...