captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vietoj išsvajoto darbo – tuščia banko sąskaita

Telefoniniai sukčiai griebėsi naujo vaidmens. Apsimetę darbdaviais jie išgauna elektroninės bankininkystės duomenis iš ieškančių darbo. Po to jų vardu imamos paskolos ir tuštinamos sąskaitos.  
 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Telefoniniai sukčiai griebėsi naujo vaidmens. Apsimetę darbdaviais jie išgauna elektroninės bankininkystės duomenis iš ieškančių darbo. Po to jų vardu imamos paskolos ir tuštinamos sąskaitos.

Siūlomas darbas ir nemenkas atlygis už jį tampa masalu, padedančiu išgauti slaptus duomenis ir patekti į banko sąskaitą.

Nusikaltėliai naudojasi ir tuo, kad ilgai pasiūlymo įsidarbinti laukiantys bedarbiai nedrįsta priešgyniauti tariamam darbdaviui ir suabejoti jo prašymais.

Žadėjo pervesti dalį algos

Viename laikraštyje pasiskelbusi, kad ieško darbo, Pasvalio rajono gyventoja Diana K. sulaukė skambučio. Jai paskambinęs vyras papasakojo turįs verslą Vilniuje, o Šiauliuose gyvena jo tėvai, kuriems reikia priežiūros.

Dianai K. buvo pasiūlyta juos prižiūrėti: nupirkti vaistų, pagaminti valgyti, sutvarkyti kambarius. Už tai moteriai buvo pažadėta 2 tūkst. litų alga per mėnesį.

„Jis pasiūlė kitą dieną susitikti Šiauliuose, nes reikia sudaryti darbo sutartį. Be to, paprašė elektroninės bankininkystės kodų. Vyras aiškino, kad tik tuomet jis galės man iš anksto pervesti dalį būsimo darbo užmokesčio”, – pasakojo pasvalietė.

Už nosies vedžiojo dvi dienas

Moteris elektronine bankininkyste iki tol nesinaudojo.

Pasiūlytu avansu susigundžiusi Diana K. tą pačią dieną nuvažiavo į banką, užsisakė šią paslaugą ir iškart paskambinusi būsimam darbdaviui sudiktavo prisijungimo kodus.

Kitą dieną moteris nuvažiavo į Šiaulius su juo susitikti, bet teisindamasis įvairiomis priežastimis tariamas darbdavys susitikimą vis atidėdavo vėlesniam laikui.

Šitaip moteris už nosies buvo vedžiojama dvi dienas.

Apie tai sužinojusi draugė Dianai K. pasiūlė nueiti į banką ir patikrinti savo sąskaitą.

Tik tuomet pasvalietė sužinojo, kad jos vardu buvo paimta 750 litų paskola, o pinigai iš jos sąskaitos jau išgaravę.

Apgavo ir šiaulietę

Lygiai taip pat buvo apgauta ir darbo ieškojusi šiaulietė Viktorija R. Jai paskambinęs darbdavys elektroninės bankininkystės duomenų prašė esą norėdamas patikrinti, ar ji nesanti kam nors skolinga.

Šiaulietės vardu taip pat buvo paimta 750 litų greitoji vartojimo paskola.

Duomenų gavo iš kalinių

Kriminalistams pavyko demaskuoti kelias moteris apgavusi 23- ejų kretingiškį Giedrių Jonauską.

Jau devynis kartus teistas vaikinas iš kalinimo vietose sėdinčių bendrininkų gaudavo apgautų moterų elektroninės bankininkystės duomenis ir pasinaudojęs jais paimdavo greitąsias paskolas.

Pareigūnai nustatė, kad elektroninės bankininkystės operacijos buvo atliktos iš Kretingoje gyvenančiai G. Jonausko motinai ir dar vienai kretingiškei priklausančių kompiuterių.

Tuo metu šiuose namuose svečiavosi G. Jonauskas.

Už darbą G.Jonauskas po 151 litą pervedė į savo sąskaitą, o po 600 litų – į vieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio vyro pusseserės sąskaitą. Ji teisme aiškino nežinanti, kokiu būdu jos sąskaitoje atsidūrė pinigai.

Neva telefoną pirkti ketinęs pusbrolis pinigus prašęs pervesti į kitą jo nurodytą sąskaitą, tačiau to padaryti nepavyko, nes ji buvo užblokuota.

Teismo apgauti nepavyko

Kriminalistai atskleidė, kad abiem apgautoms moterims buvo skambinta iš Alytaus pataisos namų.

Skambinęs asmuo taip ir nebuvo nustatytas, nors telefonus, iš kurių buvo skambinėjama, pavyko rasti per kratą kalinimo įstaigoje.

G. Jonauskas savo kaltę neigė. Anot jo, jam iš Alytaus pataisos namų paskambinęs kažkoks Arčis ir paprašęs Kretingoje leisti pasinaudoti kompiuteriu nepažįstamam palangiškiui Tomui.

Šis autobusu atvykęs į Kretingą ir kartu su juo apsilankęs pas kretingiškio motiną.

Tačiau G. Jonausko siūloma versija teismo neįtikino. Anksčiau už telefoninį sukčiavimą jau teistas kretingiškis buvo pripažintas kaltu. Be to, tokiu pat nusikaltimu jis yra įtariamas ir Kaune.

Už sukčiavimą ir vagystes pernai laisvės atėmimo bausme jau nuteistam ir šiuo metu kalinčiam G.Jonauskui Kretingos rajono apylinkės teismas skyrė puspenktų metų nelaisvės.

Šią bausmę subendrinus su anksčiau paskirtomis kretingiškis už grotų iš viso turėtų praleisti aštuonerius metus.

Sukčiavimo mastai kasmet auga

2011 metais šalyje užfiksuota 2550 telefoninio sukčiavimo atvejų. Per 9 šių metų mėnesius – jau 2470 atvejų.

Daugiausia sukčiavimo atvejų užregistruojama Vilniaus apskrityje – čia tūkstančiui gyventojų tenka 1,5 sukčiavimo atvejo. Nedaug atsilieka ir Klaipėdos apskritis, kur šis rodiklis – 1,3.

Svetimus internetinės bankininkystės duomenis gavę nusikaltėliai pastaruoju metu vis dažniau pasinaudoja nukentėjusio žmogaus vardu imdami greitąsias paskolas.

Per 9 šių metų mėnesius į SEB banką kreipėsi 81 gyventojas, nukentėjęs nuo telefoninių sukčių. Banko klientai patyrė per 360 tūkst. litų nuostolių.

Vidutinė telefoninių sukčių neteisėtai pasisavintų lėšų suma buvo 4450 litų, o apgautojo vardu paimto greitojo kredito vidutinis dydis – 2400 litų.

Telefoniniams sukčiams persiųsti elektroninės bankininkystės duomenis asmeniui, turinčiam priėjimą prie interneto, pakanka vienos minutės. Sąskaitai iššvarinti pakanka 3 minučių. Per 5 minutes pinigai pervedami į kitas sąskaitas. Per 10–20 minučių aukos vardu paimama greitoji vartojimo paskola.

Anot „Swedbank” Elektroninių kanalų skyriaus vadovės Linos Žemaitytės, tai normalios bankinės operacijos, kurių kasdien atliekama tūkstančiai. Bankas negali įtarti, kad šias operacijas atlieka kitas asmuo, nes jis, naudodamasis svetimu vardu, prie sąskaitos prisijungia tarsi būtų jos savininkas.

SEB banko Prevencijos departamento direktoriaus Audriaus Šapolos teigimu, jei asmuo greitai praneša, kad svetimiems žmonėms padiktavo savo kodus ir slaptažodžius, tikimybė užkirsti kelią pinigų grobikams dar yra.

„Tokiais atvejais, jeigu pinigai dar nėra pervesti, mes galime atšaukti šią operaciją ir neleisti atlikti kitų veiksmų, susijusių su konkrečia banko sąskaita. Mes galime kreiptis į kitą banką su prašymu apriboti pervestų pinigų išmokėjimą iš bankomatų. Tada asmuo pasiimti pinigų turėtų atvykti į banko skyrių, kur prašoma įrodyti, kad pervestos lėšos yra gautos teisėtai“, – aiškino A. Šapola.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...