captcha

Jūsų klausimas priimtas

Daug triukšmo dėl nieko: kuo gali baigtis bandymai pažaboti Whydotą?

Skleisti savo idėjas Lietuvoje pasiryžę menininkai kartais patenka ne tik į savo gerbėjų, bet ir teisėsaugos interesų lauką. Kol šalyje narpliojamas Vaidoto Grincevičiaus-Whydoto galimai padarytas nusikaltimas, prisimename ir kitus panašius atvejus: neva religiją žeminanti reklama, išniekintas Lietuvos himnas ir italų režisieriaus R. Castelluci spektaklis, sukėlęs sąmyšį dėl jame rodomos nepagarbos Kristaus veidui. Kaip baigėsi visos šios istorijos ir kas iš tiesų buvo neteisus?
V. Grincevičius, „Facebook“ paskyros pav.
V. Grincevičius, „Facebook“ paskyros pav.

Skleisti savo idėjas Lietuvoje pasiryžę menininkai kartais patenka ne tik į savo gerbėjų, bet ir teisėsaugos interesų lauką. Kol šalyje narpliojamas Vaidoto Grincevičiaus-Whydoto galimai padarytas nusikaltimas, prisimename ir kitus panašius atvejus: neva religiją žeminanti reklama, išniekintas Lietuvos himnas ir italų režisieriaus R. Castelluci spektaklis, sukėlęs sąmyšį dėl jame rodomos nepagarbos Kristaus veidui. Kaip baigėsi visos šios istorijos ir kas iš tiesų buvo neteisus?

Įtampa dėl dainos

Daugiau nei 83 tūkst. pasekėjų socialiniame tinkle „Facebook“ turintis Vaidotas Grincevičius į pareigūnų akiratį pateko dėl neva smurtą skatinančios dainos „Šėtone, prašau“.

Teigiama, kad dainos žodžiais yra skatinamas smurtas prieš vaikus, todėl kūrinys užkliuvo daliai žmonių, kurie kreipėsi į Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovus, pastarieji – į teisėsaugos pareigūnus.

Prieš daugiau mėnesį pristatytas kūrinys po skundo sudomino teisėsaugą – praėjusį trečiadienį po pareigūnų apsilankymo jo namuose iš V. Grincevičiaus buvo konfiskuotas kompiuteris bei 3 vaizdo kameros. Jam gresia nemenka bauda. Šiuo metu vis dar vyksta tyrimas.

Supratęs padėties rimtumą jaunuolis pagalbos kreipėsi į savo gerbėjus – paskelbė sąskaitos numerį ir paprašė „sumesti“ advokatui. Vaikino ginti socialiniame tinkle stojo ne tik jo gerbėjai, bet ir Remigijus Šimašius, Marijus Mikutavičius, Paulius Ambrazevičius ir Mantas Katleris.

Dėl reklamos su Jėzaus atvaizdu – kreipimasis į Strasbūrą

Dar vienas nesenas atvejis – dizaineriui Robertui Kalinkinui skirta bauda už reklamą su Jėzaus atvaizdu. Dėl to žmogaus teisių stebėjimo institutas, atstovaudamas dizainerio Roberto Kalinkino interesams, pateikė pareiškimą Europos žmogaus teisių teismui dėl saviraiškos laisvės ribojimo jo drabužių kolekcijos reklaminės kampanijos metu 2012 metų rudenį.

Reklaminiuose plakatuose buvo pavaizduoti jaunuoliai, dėvintys R.Kalinkino kolekcijos drabužius, bei pateikti užrašai „Jėzau, kokios Tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!“.

R.Kalinkino kolekcijos reklama (R.Mickevičiūtės nuotr.)

2012 lapkritį Valstybinė ne maisto produktų inspekcija paskelbė, kad minima reklama nepagarbiai ir netinkamai naudoja religinius simbolius, todėl gali būti interpretuojama kaip įžeidžianti visuomenės garbę ir orumą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vadovaudamasi šiomis išvadomis nutarė, kad dizainerio kolekcijos pristatymui užsakyta reklama pažeidė Reklamos įstatymo nuostatą dėl visuomenės moralės ir skyrė 2000 litų dydžio baudą.

Anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininko Karolio Liutkevičiaus, ši bausmė bei paradoksalus Reklamos įstatymo interpretavimas nepagrįstai apriboja verslininkų bei menininkų saviraiškos laisvę.

„Reklamos įstatymas draudė neapykantos kurstymą religiniu pagrindu, bet ne religinių simbolių naudojimą. Roberto Kalinkino drabužių reklamos kampanijoje nebuvo nė vieno vaizdo, kuris žemintų religiją, jos atstovus ar tikinčius asmenis, nė vienas šios kampanijos reklaminis šūkis ar kitos reklaminės priemonės nekurstė religinės neapykantos. Paprasčiausias faktas, kad reklamos naudoti vaizdai bei teiginiai gali būti siejami su religija – kas nebuvo draudžiama jokiame Lietuvos Respublikoje galiojančiame įstatyme – negali būti laikoma pažeidimu“, – teigė K.Liutkevičius.

Prieš spektaklį – maldos ir sąmyšis Seime

Italų režisieriaus Romeo Castellucci spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ sukiršino Lietuvą. Jame panaudotas renesanso laikų tapytojo Antonello da Messinos paveikslas „Pasaulio Išganytojas“. Seno ligoto tėvo istorija, jo santykiai su sūnumi ir, kai kurių nuomone, scenoje išniekinamas Dievo atvaizdas aistras kėlė visą mėnesį. Kunigai per pamokslus spektaklio kūrėjus gąsdino pragaru, bažnyčios hierarchai ragino spektaklį boikotuoti, kelios dešimtys parlamentarų pasmerkė pastatymą, nes jis esą įžeidžia krikščionis ir kursto religinę nesantaiką.

„Aš kreipiuosi į Europos barbarus: modernieji XXI amžiaus barbarai, šalin rankas nuo Jėzaus paveikslo“, – kalbėjo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Į Lietuvą atvykusiam režisieriui teko aiškintis, kodėl jo spektaklis – toks. Bet R. Castellucci teigė, kad jis ir norėjęs sužadinti žiūrovo kritinius gebėjimus. Pasak režisieriaus, apie meilę galima kalbėti pasitelkus ir pačius bjauriausius įvaizdžius, kaip protestuojančius papiktinę ekskrementai.

„Negaliu suprasti, kodėl save vadinantys krikščionimis piktinasi dėl to, kad spektaklyje esama ekskrementų. Ar ekskrementai – ne dievo kūrinys. Ar Dievas nenorėjo, kad mes turėtume virškinamąjį traktą? Ar tai nėra Dievo planas? Kodėl tai turėtų būti nutylėta? Tai realūs dalykai, esantys gyvenime. Kitas aspektas – Jėzaus portretai buvo kabinami ligoninėse, kur žmogaus kančios ir vargo apraiškos. Juk ne bankų fojė turi kabėti jo atvaizdai“, – kalbėjo R. Castellucci.

Nurimus aistroms, pasakytus aštrius žodžius kai kurie, kaip Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, bandė atsiimti. Bet jos balsas jau nuaidėjo tyruose.

Po perdainuoto himno – grėsmė atsidurti už grotų

Bene daugiausia žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukė 2012-ųjų biržėlį grupelės moterų atliktas performansas „Po Kudirka, arba patriarchams paliepus, mums panorėjus“. Būrelis feminisčių buvo kaltinamos valstybinių simbolių įžeidimu, už ką joms netgi grėsė iki dvejų metų kalėjimo.

Kriminalinė policija tyrė, ar interaktyvaus performanso metu nebuvo išniekintas valstybės himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Į apklausą Vilniaus 3-iojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje buvo iškviestos dvi performanso dalyvės – poetė Ramunė Brunzaitė ir leidyklos „Kitos knygos“ redaktorė Aira Leonidovna.

Performanso sumanytoja buvo Vilma Fiokla Kiurė – tapytoja, poetė, Tarpdisciplinio meno kūrėjų sąjungos narė, šįmet gavusi stipendiją iš JAV ambasados meno projektui apie romes moteris. V. F. Kiurė DELFI tada aiškino, kad performansas buvo meninė praeities rekonstrukcija cituojant XIX antroje pusėje – XX a. pirmoje pusėje gyvenusių kultūros veikėjų mintis apie moters vaidmenį visuomenėje.

„Teisėsauga neskiria, kas yra menas ir koks jo statusas. Nenaudojome butaforijų, užsidėjome mėlynas kojines – anų laiko tyčiojimosi iš moterų simbolį. Performansą atlikome po paminklu – tai simbolizavo anų laikų moteris, prispaustas vyriško patriarchato. Mes skaitėme anų laikų ištraukas, kurios niekino moteris, tarp jų ir niekingas V. Kurdirkos balalaikas“, – aiškino menininkė.

Galiausiai feministės panaudojo „Tautišką giesmę“, kuri XIX a. nebuvo valstybės himnu. „Padarėme literatūrinį eksperimentą, kaip būtų atrodę, jei himnas būtų moteriškas, ne patriarchalinis. Pabadėme sukurti moterišką himną ateities valstybei“, – kalbėjo V. F. Kiurė.  Jos teigimu, performanso metu buvo naudojamas ne himnas, o XX a. V. Kudirkos tekstas su senovine gramatika.

Performanso metu nuskambėjo ši „veidrodinio himno“ versija:

„Lietuva, motyne mūsų
Tu, didmočių žeme,
Iš ateities tavo dukros
Te stiprybę semia.
Tavo vaikai jau nuėjo
Takais neveiklybės
Nieks neb'dirbs greit valdžios naudai
ir Seimo gėrybei“.

 

2013 gegužės 5 d. pradėto tyrimo metu buvo nustatyta, kad menininkių veikloje nerasta nusikalstamos veikos požymių. Performansą „Po Kudirka, arba patriarchams paliepus, mums panorėjus“ surengusios V. F. Kiurė, poetė Ramunė Brunzaitė ir leidyklos „Kitos knygos“ redaktorė Aira Niauronytė galiausiai nebebuvo apkaltinos Lietuvos himno išniekinimu. 2014 metų vasario pabaigoje tyrimas buvo baigtas.

Įvertinus ankstesnius atvejus ir jų baigtį, ko gero, nesunku numatyti ir Vaidoto Grincevičiaus-Whydoto adresu pradėto tyrimo baigtį. Nors išvadas skelbti kol kas dar per anksti.

DELFI portale surengtoje apklausoje buvo klausiama, ar Vaidotas Grincevičius turėtų būti nubaustas. Iš 33116 apklausoje balsavusių portalo lankytojų 88 proc. tam nepritarė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...