captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klimato pokyčiai: briedžiams nerūpi, dirvožemiui kenkia

Šių metų šiltas ruduo gali turėti reikšmingesnės įtakos tik žmonių gyvenimams, o žvėrys leidžia dienas įprastu ritmu – pakeitė kailius į žieminius, bebrai žiemojimui sutvarkė savo trobeles, pasakoja gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
A. Dumčiaus nuotr.
A. Dumčiaus nuotr.

Šių metų šiltas ruduo gali turėti reikšmingesnės įtakos tik žmonių gyvenimams, o žvėrys leidžia dienas įprastu ritmu – pakeitė kailius į žieminius, bebrai žiemojimui sutvarkė savo trobeles, pasakoja gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Tuo metu ekologas dr. Vidas Stakėnas pažymi, jog šiltos žiemos laukia miško kenkėjai, kurie gali padaryti nemažai žalos. „Šis ruduo neypatingas, panašių buvo daug. Jei turėsime šaltesnę žiemą, viskas bus gerai, bet jei visa žiema bus šilta, tuomet prasidės visa grandinė įvairių dalykų.“

Gamtininkas: žiemai ruošiasi visi vienodai

Kaip DELFI pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Donatas Valiukas, pagal ilgalaikes Amerikos klimatologų eksperimentines prognozes, būsima žiema turėtų būti šiltesnė, nei įprasta, ypač gruodis ir vasaris. Vidutinė žiemos temperatūra prognozuojama aukštesnė už daugiametę apie vieną laipsnį.

„Tai tikrai nėra mažai, tai jau apčiuopiamas dydis klimatologijoje. Mūsų žiemos vidutinė temperatūra svyruoja nuo -4 laipsnių Rytų Lietuvoje iki -1 laipsnio pajūryje. Pastaraisiais metais tenka stebėti, kad žiemos iš tiesų šiltesnės. Šilčiausias būna gruodis, o sausį ir vasarį pajūryje vidutinė temperatūra gali siekti -2, o Rytų Lietuvoje – iki -5 laipsnių. Gruodį vidutinė temperatūra svyruoja nuo -3 laipsnių Rytų Lietuvoje iki 0 pajūryje“, – portalui DELFI kalbėjo specialistas.


A. Dumčiaus nuotr.

Tuo metu gamtininkas S. Paltanavičius stebisi kai kurių žmonių noru išpranašauti būsimą žiemą, stebint gamtoje vykstančius pokyčius. „Labai daug kas klausia, kokia bus žiema. Teisingiausias atsakymas: nežinome, kokia ji bus. Naivu manyti, kad gamtoje kažkas ją pranašauja, bando atspėti jos charakterį. To gamtoje nebūna, nes visi žiemai ruošiasi vienodai“, – įsitikinęs gamtininkas.

Vis dėlto, pasak portalo LRT.lt kalbintų pašnekovų, šiokių tokių pokyčių ir pavojų gamtoje dėl šiltesnių orų galima įžvelgti.

Ar gali briedžiai patirti šiluminį stresą?

Pasak S. Paltanavičiaus, nors aktyvioji paukščių migracija jau baigėsi, tačiau paukščiai vis dar gana aktyvūs.

„Kuršių nerijoje ir Ventės rage į žieduotojų tinklus vis dar pakliūva į pietus traukiančiųjų. Miškuose taip pat galima pamatyti ne tik čia likusių žiemoti paukščių, bet ir besiruošiančių migruoti. Visa kita nėra kaip nors pakitę, ir to tikrai negalima laikyti kokiu nors užtrukusio šilto rudens rezultatu“, – portalui LRT.lt sakė gamtininkas.

Pasak jo, žvėrys laiku pakeitė savo kailius, bebrai sukaupė daug maisto ir sutvarkė savo trobeles žiemojimui. „Beje, stambieji žvėrys – briedžiai, elniai – jau pasitraukė į žiemojimo vietas, pušynų jaunuolynus ar kur daugiau karklų. Miškininkams tai nėra linksma žinia“, – tęsia S. Paltanavičius. 

Yra mokslininkų, teigiančių, jog šiltas ruduo bei žiema veikia briedžius, kurie esą gali patirti šiluminį stresą, tačiau, pasak S. Paltanavičiaus, šie miškų galiūnai prie skirtingų temperatūrų yra tinkamai prisitaikę.

„Iš tikrųjų būna metų, kai tokiu metu pradeda šalti, dengiasi ledas, didžiąją laiko dalį bebrai praleidžia nameliuose ar urvuose. Bet sunku įsivaizduoti, kokia turėtų būti temperatūra, kuri veiktų briedžius. Vasarą jie dažniau būna prie vandens, bet briedžio kailis yra ypatingas – kiekvienas plaukelis yra lyg vamzdelis, tuščiaviduris ir nepralaidus nei karščiui, nei šalčiui.

Kiti kanopiniai žvėrys – stirnos ar elniai – dairosi guolio, kanopomis nubraukia sniegą ir kapsto žemę, kad atsigultų ant plikos žemės, o briedžiai gulasi tiesiai į sniegą. Kur stovėjo briedis, ten ir atsigulė į sniegą, gali ilgai išbūti. Jis neperšąla, turi puikų temperatūrą saugantį sluoksnį. Gamtoje labai drastiškų pokyčių nėra, ir žvėrys jų tikrai neturėtų jausti“, – apibendrino S. Paltanavičius.

A. Dumčiaus nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) docentas, gamtininkas Alius Ulevičius pritaria S. Paltanavičiui, kad žvėrys yra prisitaikę tiek prie šiltesnių, tiek prie šaltų žiemų. Pasak jo, šilta žiema nebent pavojingesnė smulkiems žinduoliams, pavyzdžiui, miegapelėms.

„Po sniegu, negiliai žemėje žiemoja kai kurie žinduoliai. Pavyzdžiui, miegapelės įsirausia į grunto paklotę ir ten žiemoja. Tai jų lizdai per atodrėkius yra užpilami, šie žinduoliai tampa labiau prieinami aktyvesniems plėšrūnams. Tokių smulkių žinduolių galimybė išgyventi krinta. Geriau, kad būtų gili žiema ir sniego danga“, – nurodo A. Ulevičius.

Šilta žiema nenaudinga ir ūkinei veiklai

Kaip teigia Miškų instituto Ekologijos skyriaus vedėjas dr. V. Stakėnas, šiltesnis ruduo bei žiema didesnės įtakos žvėrims gal ir neturi,  tačiau klimato šiltėjimas negali neatsiliepti miško ekosistemai.

„Ekosistema – ne tik žvėrys. Žvėrims galbūt netgi blogiau, jei sniego iki bambos yra, jiems dėl to sunkiau maitintis. Bet vabzdžiai, kenkėjai, grybinių ligų sukėlėjai kur kas geriau peržiemoja esant šiltam orui. Dėl to yra didesnė tikimybė, kad kitąmet jie padarys daugiau žalos, padidės jų populiacija.

Jei nėra įšalo ar pašalo, vyksta dirvožemio procesai, į gruntinius vandenis iš dirvožemio išplaunama daugiau visokių maisto medžiagų. Esant šiltam orui, būna aktyvesnė mikroorganizmų veikla“, – komentuoja V. Stakėnas.

VU docento A. Ulevičiaus teigimu, šilti orai gali atsiliepti ir augalams – vidury žiemos augalų pumpurai susprogsta, o pavasarį nebeatsibunda. „Įvairūs krūmai, žoliniai augalai gali pražysti netikėtu laiku, tačiau užėję šalčiai gali jiems pakenkti“, – pažymi gamtininkas.

Kaip aiškina V. Stakėnas, šiltas ruduo bei žiema trukdo ir ūkinei veikla.

„Šis ruduo niekuo neišsiskiriantis, panašių yra buvę daug. Visiems geriau, nes reikia mažiau pečius kūrenti. Bet jei visa žiema tokia bus, tuomet prasidės visa grandinė įvairių dalykų. Tai sukelia problemų netgi ūkinei veiklai, miško kirtimams. Esant tvirtam, geram įšalui drėgnuose miškuose galima medieną išvežti stipriai nepakenkus dirvožemiui.

Galbūt teko matyti, kaip atrodo traktorių provėžos tokiuose šlapiuose miškuose, kai to įšalo nėra. Taip išniokojamas dirvožemis“, – tikina V. Stakėnas.

Jo nuomone, miško ekosistemai kur kas naudingiau, kai žiemą bent kurį laiką laikosi 10-15 laipsnių šaltis. „Jei šito nebus, tikėtina, kad poveikis miško ekosistemai gali būti reikšmingesnis“, – portalui LRT.lt kalbėjo V. Stakėnas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...