captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl ko „šlubuoja“ didžiųjų miestų oro kokybė?

Šį šiltą ir sausą rudenį didžiuosius Lietuvos miestus aplankė jiems nebūdingas reiškinys – smogas. Aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad 2013–2014 m. oro kokybė Lietuvos miestuose buvo blogesnė nei 2011–2012 m. Tiesa, ji išliko geresnė nei daugelyje ES šalių.
K. Dovidavičiaus (BFL) nuotr.
K. Dovidavičiaus (BFL) nuotr.

Šį šiltą ir sausą rudenį didžiuosius Lietuvos miestus aplankė jiems nebūdingas reiškinys – smogas. Aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad 2013–2014 m. oro kokybė Lietuvos miestuose buvo blogesnė nei 2011–2012 m. Tiesa, ji išliko geresnė nei daugelyje ES šalių.

Šiemet Vilniaus Žirmūnų oro kokybės stotyje 35 dienų riba, iki kurios laikoma, kad kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimas nėra pavojingas žmonių sveikatai ir aplinkai, viršyta anksti pavasarį. Dabar viršijimai užfiksuoti 74 dienas. Lapkričio 12 d. ši riba viršyta jau ir Klaipėdos centre esančioje oro kokybės tyrimų stotyje, rašoma pranešime spaudai.

Nuo 2012 m. fiksuojamas kietųjų dalelių sudėtyje esančio žmonių sveikatai pavojingo kancerogeno benzo(a)pireno koncentracijos padidėjimas. Jis stebimas visų miestų, kuriuose matuojamas (Vilniuje – Žirmūnų, Kaune – Petrašiūnų, Klaipėdoje – Centro ir Šiaulių oro kokybės stotyse), aplinkos ore.

Aplinkos ministerijos užsakymu atliktos UAB RAIT reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad labiausiai teršiančiais aplinkos orą šalyje veiksniais žmonės įvardija pramonę ir transportą. Šiuos atsakymo variantus pasirinko apie 93 proc. apklaustųjų. Namų šildymą malkomis ir anglimis, kaip galimą oro taršos priežastį, pasirinko tik 5 proc. apklaustųjų. Tokie apklausos duomenys rodo, kad žmonės vis dar nepakankamai įvertina dėl atliekų kūrenimo ne tam skirtuose įrenginiuose kylančią oro taršą. Aplinkosaugininkai pažymi, kad netinkamų medžiagų deginimas aplinkos orą teršia ne mažiau nei pramonė ar transportas.

Aplinkos apsaugos agentūros atliekamų oro kokybės vertinimų rezultatai rodo, kad nelietingą, šiltą pavasarį ir visu sausuoju metų laiku aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis labai padidėja dėl laiku ir tinkamai neišvalytų miestų gatvių, šaligatvių, prisideda ir tarša nuo neasfaltuotų gatvių.

Rudenį, atvėsus orams, oro užterštumas didėja dėl daugelio prie centrinio šildymo sistemos neprijungtų privačių namų šildymo kietuoju kuru ar net atliekomis (popieriumi, dėvėtais drabužiais ar net tepaluotais skudurais, plastiku, baldų gamybos atliekomis ir net pagal paskirtį geležinkeliuose nebenaudojamais pabėgiais). 

Aplinkosaugininkai primena, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...