captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į mokyklas plūsta gyvenimo patarėjai: kaip Lietuvoje plaunamos smegenys

Visai neseniai per visą Lietuvą nuvilnijo skandalas, kai vaikai buvo verbuojami vykti į Rusijoje organizuojamas sukarintas stovyklas „Sojuz“. Pastebima, kad atvejų, kai bandoma paveikti Lietuvoje augančius vaikus yra ir daugiau.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Visai neseniai per visą Lietuvą nuvilnijo skandalas, kai vaikai buvo verbuojami vykti į Rusijoje organizuojamas sukarintas stovyklas „Sojuz“. Pastebima, kad atvejų, kai bandoma paveikti Lietuvoje augančius vaikus yra ir daugiau.

Pastaruoju metu, dėl įvairių ES projektų išaugo karjeros konsultantų arba „karjeros specialistais“ save vadinančių asmenų skaičius. Deja, tik labai maža dalis jų turi formalų išsilavinimą ar diplomą, kuris leistų jiems oficialiai vadintis karjeros konsultantais.

DELFI pasidomėjo, kaip mokyklose aktyviai besilankantys koučeriai ir konsultantai pristato save interneto erdvėje. Štai vienas iš jų save vadina sertifikuotu „emocinės laisvės“ ir „emocijų masažo“ specialistu, kitas savo aprašyme teigia, kad yra „eneagramos tipologas“. Kas tai yra ir kur ruošiami tokios srities specialistai, išsiaiškinti nepavyko.

Vietoje pamokų – mero paskaita

„Kitaip negu suaugę, 5–9 klasių moksleiviai, į kurių mokyklas atvyksta „nemokami“ lektoriai, „karjeros specialistai“, nėra subrendę, neturi sukaupę gyvenimiškos patirties, todėl gali lengvai pasiduoti įtaigai, nesugebėti atsirinkti, kuris lektorius turi gerą reputaciją ir yra savo srities profesionalas. Vaikai dažnai net negali rinktis, ar jiems dalyvauti panašiuose renginiuose, nes, kaip rodo neseniai nutikęs įvykis Druskininkuose, jiems gali būti atšauktos pamokos ir vietoje jų „pasiūlyta“ dalyvauti miesto mero paskaitoje. Kuomet bijoma, kad moksleiviai vežami į stovyklas Rusijoje ir psichologiškai nuteikiami, iš esmės, nėra jokių kliūčių tą patį „smegenų plovimą“ organizuoti Lietuvoje niekur moksleivių nevežant – mokyklos yra atviros nepatikrintos kvalifikacijos koučeriams“, – pastebi Kauno technologijos universiteto (KTU) Karjeros centro vadovė dr. Jolanta Kavalė.

Ji nuogąstauja, kad šiais laikais kiekvienas asmuo, lankęs trijų savaičių kursus ir gavęs pažymėjimą, gali save vadinti koučeriu ar karjeros konsultantu, o vėliau dėstyti savo mintis mokyklose be jokių apribojimų.

„Dalis dabar viešumoje besirodančių tokių „karjeros specialistų“ yra profesionalūs psichologai, tačiau kita dalis – veikėjai, kurie prisistato „tiesiog gerais žmonėmis“, motyvacijos treneriais, gyvenimo architektais, neurolingvistinio programavimo specialistais. Susidaro įspūdis, kad pastarieji skaito nepilnamečiams paskaitas ir seminarus mokyklose be jokių apribojimų. Pranešimų tematika – nuo „kaip manipuliuoti kito žmogaus mintimis“ , „kaip parduoti tai, ko kitiems nereikia“ iki „kaip tapti geru žmogumi“ ar „išlaisvinti emocijas“. Kyla rizika, kad vaikų mintimis ir emocijomis pasinaudos, jomis yra manipuliuojama“, – pastebi J. Kavalė.

Tėvai sužino tik paskaitai įvykus

Anot jos, oficialiai visuomet skelbiama, kad papildomojo ugdymo iniciatyvos rengiamos tam, kad padėtų jauniems žmonėms užpildyti žinių ir mokėjimų spragas, pasiekti karjeros tikslų, įkvėptų. Tačiau J. Kavalė atkreipia dėmesį, kad dažnai tokie pranešėjai nori ne padėti vaikams, o tiesiog pareklamuoti save ar savo verslą.

Įdomu tai, kad visa atsakomybė dėl pasirenkamų konsultantų tenka mokyklų administracijai, moksleivių tėvai nuo tokios informacijos gavimo paprastai yra atleidžiami. Tiksliau, jiems net nepranešama, kad tokie mokymai vyks.

„Kaip mama, manau, kad kiekvienas nepilnamečio tėtis ar mama turėtų būti informuoti apie bet kokias papildomojo lavinimo veiklas, kurios vyksta mokykloje, duoti raštišką sutikimą dalyvauti tokioje veikloje. Jei tėvų atsiklausiama raštu, ar jie leidžia vaikui vykti į muziejų, turėtų būti atsiklausiama ir, ar vaikas gali dalyvauti neurolingvistinio programavimo sesijoje“, – įsitikinusi specialistė.

Stebisi tėvų abejingumu

Tačiau tokius specialistus įsileidžiančios ir mokymus vykdančios Panevėžio rajone esančios Naujamiesčio vidurinės mokyklos direktorė Daiva Dirsienė pasakojo, kad tėvai visuomet yra informuojami apie kviestinius mokytojus. Deja, dažnai patys apie tai nenori net girdėti.

 „Tėvus visuomet informuojame raštiškai – į namus vaikai parsineša raštelius, ką veiks vaikai, parašome ir elektroniniuose dienynuose. Problema, bent jau mūsų mokykloje, ta, kad nemažai tėvų neturi laiko domėtis vaikais. Todėl tikrai nėra buvę atvejų, kai tėvai atsisakytų tokių konsultantų paslaugų, susiduriame su dideliu abejingumu. Bet koks užimtumas mokykloje tėvų vadinamas mokyklos reikalu“, – apgailestavo mokyklos direktorė.

Tiesa, ji sutinka, kad pastaruoju metu mokytojais save vadinančių asmenų labai padaugėjo. Būtent todėl direktorė griežtai vertina visas galima kandidatūras.

Specialistus renkasi pagal rekomendacijas

„Yra tokia nemokamų paslaugų pasiūla, kad vos ne kas antram siūlančiam savo renginius ar paslaugas tenka sakyti „ne“. Jeigu priimtumėme visus pasiūlymus, nebeliktų laiko ugdymo procesui. Rinka yra tiesiog perpildyta. Dažniausiai specialistus renkamės pagal programų aprašymus arba rekomendacijas. Būtent jomis pasitikiu labiausiai. Be to, dažnai naujų specialistų prašome iš pradžių mokymus atlikti su mokytojais, jeigu paslaugos teikiamos tik vaikams, jų vienų su nauju specialistu taip pat nepaliekame – visuomet kartu būna socialinis pedagogas arba psichologas. Po renginio jis mums papasakoja, kokį įspūdį susidarė, kiek tai buvo naudinga vaikams, kai jie reagavo“, – patikino ji.

Mokyklos direktorė minėjo, kad niekuomet neteko išgirsti nei mokytojų, nei mokinių skundų dėl tokių mokytojų. Tačiau pokytį vaikų elgesyje po gyvenimo mokytojų ji mato.

„Informacijos supratimas priklauso nuo vaiko charakterio. Vieni vaikai tiesiog akivaizdžiai yra imlūs, nori visur dalyvauti ir pritaiko gautas žinias savo gyvenime, kiti – jie tiesiog abejingi bet kam. Tokie mokymai yra naudingi, tačiau jie neturi būti pernelyg dažni, o ir kuruoti juos turi profesionalai“, – įsitikinusi mokyklos direktorė.

Netiki, kad konsultantai gali stipriai pakenkti

Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorius Sergejus Marmazovas pripažino, kad atskirti gerą karjeros specialistą ar gyvenimo kelio konsultantą nėra lengva. Tačiau jis siūlė atkreipti dėmesį į tai, ką toks specialistas siūlo, kaip jis mato savo darbą, kaip žiūri į visuotinai priimtinas tiesas.

„Visais atvejais prie vaikų konsultantus prileidžia mokyklų atstovai, būtent jie ir turėtų daryti atrankas. Tačiau koks karjeros specialistas bebūtų – turintis sertifikatus, dalyvavęs projektuose, mokymuose, ar ne, jis tikrai nepakenks vaikui. Tai yra suaugęs žmogus, kuris turi gyvenimo patirties, ir jeigu jis geranoriškai bendrauja su vaikais, atsako į jų klausimus, vaikai jau šį tą iš jo gauna. Galbūt neprofesionalią, tačiau vis tiek suaugusio, dažniausiai kažką pasiekusio, kažkur besimokiusio žmogaus nuomonę. Anksčiau karjeros specialistų darbas būdavo orientuotas į tai, kad vaikas pasirinktų jam tinkamą specialybę, dabar stengiamasi rasti jo gyvenimo kelią. Todėl kartais sunku suvokti, ar konkretaus specialisto darbas yra naudingas, tai atsispindi tik ilgalaikėje perspektyvoje“, – mano S. Marmazovas.

Jis tikina dar nesutikęs vaikų likimui abejingų tėvų, todėl yra įsitikinęs, kad besirinkdama neformalaus ugdymo specialistus mokyklos administracija turėtų pasitarti ir su jais.

„Efektyviausia pagalba galima tuomet, kai yra įsiklausoma į vaikų problemas ir bandoma išsipildyti jų lūkesčiams. Žinoma, tam labai svarbus ir tėvų vaidmuo. Vien mokykla ar specialistai negali užtikrinti gero vaiko paruošimo gyvenimui“, – patikino jis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...