captcha

Jūsų klausimas priimtas

Netrukus vaistininkas prižiūrės ir jūsų namų vaistinėlę, ir lėtinę ligą?

Lietuvos gyventojai vaistinėse pasigenda papildomų paslaugų, pavyzdžiui, vaistų pristatymo į namus sunkiems ligoniams, nesudėtingų tyrimų bei galimybės pasiskiepyti. Tokius gyventojų norus atskleidė Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos (NVPA) užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. NVPA ekspertė Jūratė Švarcaitė sako, kad per metus stebuklas neįvyks, tačiau kitąmet veikiausiai ir Lietuvos vaistinėse bus teikiamos bent minimalios papildomos paslaugos.
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

Lietuvos gyventojai vaistinėse pasigenda papildomų paslaugų, pavyzdžiui, vaistų pristatymo į namus sunkiems ligoniams, nesudėtingų tyrimų bei galimybės pasiskiepyti. Tokius gyventojų norus atskleidė Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos (NVPA) užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. NVPA ekspertė Jūratė Švarcaitė sako, kad per metus stebuklas neįvyks, tačiau kitąmet veikiausiai ir Lietuvos vaistinėse bus teikiamos bent minimalios papildomos paslaugos.

„Artėjant 2015 m. turėtume pakeisti savo Farmacijos įstatymą, kuriame turėtų atsirasti sąvoka „farmacinė rūpyba“, – interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ teigia J. Švarcaitė. Anot jos, ši sąvoka reiškia, kad vaistinėse bus teikiama daugiau paslaugų jų lankytojams. „[Apklausa] mes tiesiog norėjome išsiaiškinti, ko mūsų pacientai iš mūsų tikisi“, – sako NVPA ekspertė.

Jos teigimu, jei vadovautumėmės kitų šalių patirtimi, vaistinės savo klientams turėtų suteikti galimybę bet kuriuo metu pasitikrinti cukraus, cholesterolio kiekį kraujyje, peržiūrėti vartojamų vaistų krepšelį, namų vaistinėlę, gauti patarimą, kaip tinkamai kontroliuoti lėtinę ligą, tokią, kaip, pavyzdžiui, astma. Kitaip tariant, pasak J. Švarcaitės, vaistininkui atsirastų daugiau galimybių padėti vaistinės lankytojui.

Nors LRT Radijo kalbinami pašnekovai sako, kad jokių papildomų paslaugų iš vaistinių ir vaistininkų jiems netrūksta, tačiau „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo ką kitą. Vaistinių lankytojai esą norėtų sulaukti vaistininko pagalbos, prižiūrint savo lėtinę ligą, jie ypač pasigenda aktyvesnio vaistininko dalyvavimo suderint vaistus, informacijos, kokiu metu per dieną juos visus reikėtų vartoti.

„Vaistinėse jie pasigenda elementarių tyrimų. Kitose šalyse yra net galimybė pasiskiepyti. Manau, kad jūsų [LRT radijo] apklausa, yra labai geras indikatorius, ir labai džiugu, kad pacientai yra patenkinti vaistinės paslaugomis, tačiau mūsų tyrimo atveju jiems papasakojome, kokios galimybės yra kitose šalyse. Dažnas pacientas tiesiog neįsivaizduoja, kad tokią paslaugą galėtų gauti vaistinėse“, – pabrėžia J. Švarcaitė.

NVPA ekspertė įsitikinusi, kad tokia paslauga, kaip pavyzdžiui, vaistininko žvilgsnis į vaistinės lankytojo namų vaistinėlę, būtų naudinga bet kuriam žmogui, o ypač tokiam, kuris pasitiki informacija, esančia, pavyzdžiui, internete. Pastaroji, J. Švarcaitės manymu, ne visada yra patikima.

„Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė Kristina Žališkevičienė tikina, kad jų vaistinės lankytojai pageidauja būtent J. Švarcaitės išvardintų paslaugų. „Nesinori kartotis, gal tik pabrėžčiau, kad vaistininkas, kaip sveikatos priežiūros specialistas, tikrai galėtų prisidėti prie pacientų gerovės. [...] Mes tikrai galėtume vykdyti ir prevenciją“, – mano K. Žališkevičienė.

Kaip pavyzdį ji pateikia cukrinį diabetą, arba tiesiog cukraligę. Tai esą liga, kuria sergant žmogui reikalinga nuolatinė priežiūra. Lietuvos diabetininkų asociacija tvirtina, kad pusė atvejų yra net neidentifikuotų: pacientas serga, bet to nežino.

„Žinant statistiką, kuri buvo skelbta viešojoje erdvėje, kad septyni iš dešimties žmonių vengia gydytojų kabineto, manau, vaistinių tinklas, kuris yra tikrai patogiose vietose, dirbdamas patogiomis darbo valandomis, galėtų prisidėti, padėdamas klientui identifikuoti jo ligą. Mes tikrai nenorime imtis gydymo procesų, bet padėti nustatyti ligą ir nukreipti pas gydytoją tikrai galėtume“, – įsitikinusi „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė.

Ji priduria, kad mažesniuose miesteliuose, kur nėra tiek daug gydymo įstaigų, vaistininkas tampa pagrindiniu gyventojų patarėju. „Net kalbant apie didmiesčius, žinant, koks šiandien yra gyvenimo ritmas, patikėkite, jaunesniam dirbančiam žmogui tikrai sudėtinga patekti į polikliniką. Kažkokiais atvejais tikrai galėtume prisidėti ir pagelbėti dirbančiam žmogui“, – tvirtina K. Žališkevičienė.

Be to, pasak jos, skiepų vakcinacijos lygis mūsų šalyje yra pats žemiausias Europos Sąjungoje (ES). Nors Sveikatos apsaugos ministerija, K. Žališkevičienės manymu, tam skiria gana daug dėmesio, vaistinių tinklas prie šios problemos sprendimo taip pat galėtų prisidėti, be kita ko, siūlydamas savo klientui pasiskiepyti ir galėdamas suteikti šią paslaugą.

Paklausta, ar įmanoma gyventojų pageidavimus įgyvendinti jau kitąmet, NVPA ekspertė J. Švarcaitė sako mananti, kad stebuklas per metus turbūt neįvyks. Vis dėlto pašnekovė tikisi, kad kitais metais bus žengti pirmi žingsniai ir vaistinės pradės teikti bent minimalias papildomas paslaugas. 

„Aš pati turiu galimybę, turiu diplomą ir galiu skiepyti pacientus, tačiau tik Didžiojoje Britanijoje. Tikiuosi, kad ateis ta diena, kai savo žinias, tai, ką mačiau kitose šalyse, galėsime pasiūlyti ir savo pacientams. Mūsų tikslas – ne tapti minigydytojais, o maksivaistininkais, kurie padės savo pacientams visais gyvenimo atvejais“, – teigia J. Švarcaitė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...