captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europos supratimo apie antibiotikus dieną – perspėjimai apie atsakingą požiūrį gydantis šiais vaistais

Informuoti visuomenę, kada ir kaip vartoti antibiotikus, pabrėžti atsakingo požiūrio svarbą gydantis šiais vaistais, – toks pagrindinis lapkričio 18 d. Lietuvoje ir visoje Europoje minimos Europos supratimo apie antibiotikus dienos tikslas.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Informuoti visuomenę, kada ir kaip vartoti antibiotikus, pabrėžti atsakingo požiūrio svarbą gydantis šiais vaistais, – toks pagrindinis lapkričio 18 d. Lietuvoje ir visoje Europoje minimos Europos supratimo apie antibiotikus dienos tikslas.

Antimikrobinis atsparumas – visuomenės sveikatos problema, kurios pagrindinė priežastis – dažnas ir neracionalus antibiotikų vartojimas. Bakterijų atsparumas antibiotikams tampa kasdienybe viso pasaulio ligoninėse. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), siekdama atkreipti visos visuomenės dėmesį, 2011 metų Pasaulinės sveikatos dienos tema pasirinko antimikrobinio atsparumo problemą. „Jokių veiksmų šiandien, jokių vaistų rytoj“ – įspėja ir kiekvieno žmogaus atsakingą požiūrį į šią globalią problemą skatina PSO.

Tik 20 proc. Lietuvos gyventojų žino, jog antibiotikai nenaikina virusų, ir tik 29 proc. gyventojų žinios, kad antibiotikai nepadeda sergant gripu ir peršalimo ligomis, buvo teisingos. Tai parodė Europos Komisijos užsakymu 2009 m. atliktas „Eurobarometro“ tyrimas.

Antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas ligas, – jie nepadės pasveikti nuo virusų sukeltų ligų, tokių, kaip peršalimas ar gripas, – Europos supratimo apie antibiotikus dienos proga primena Higienos instituto specialistai.

„Antibiotikai – tai specialiai kovoti su bakterijomis sukurti vaistai, – jie naikina bakterijas arba sustabdo jų augimą“, – teigia Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Pacientų saugos skyriaus vyr. specialistė Akvilė Sinkevičiūtė.

Pasak Higienos instituto specialistų, antimikrobiniai vaistai veikia ne tik ligas sukėlusias bakterijas, bet ir žmogaus normalią mikroflorą. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad net ir trumpai pavartojus antibiotikus neigiamas poveikis žarnyno mikroflorai išlieka net iki ketverių metų po gydymo, perspėja jie.

Be to, vartojant antibiotikus be reikalo, parinkus netinkamą vaistą ar gydantis neteisingai, kai sutrumpinamas gydymo laikas ar išgeriama ne visa dozė, – vystosi antibiotikams atsparios bakterijos. Jei žmogui ligą sukeltų atsparios bakterijos, jį gali tekti gydyti stipresniais antibiotikais, arba dėl tinkamų vaistų stokos jis gali mirti. Apskaičiuota, kad vien tik Europos Sąjungos šalyse dėl antibiotikams atsparių bakterijų sukeltų infekcijų kasmet miršta apie 25 tūkstančius žmonių, o išlaidos sveikatos priežiūrai padidėja apie 1,5 mlrd. eurų. Naujų antibiotikų sukūrimui reikia daug lėšų ir laiko, planuojama, kad rinkoje nauji vaistai pasirodys tik po 8–10 metų.

Tik gydytojas gali įvertinti ligonio būklę ir skirti tinkamiausius vaistus, pabrėžiama Higienos instituto išplatintame pranešime spaudai. Tačiau pagal 2003 m. atliktą europinį savigydos tyrimą, kuriame su kitomis šalimis dalyvavo ir Lietuva, – net 22 proc. Lietuvos gyventojų gydosi antibiotikais patys, tai buvo didžiausias savigydos rodiklis tarp visų 19-os tyrime dalyvavusių šalių. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą buvo sugriežtintas antibiotikų pardavimas – dabar tai yra receptiniai vaistai, tačiau savigyda antibiotikais vis dar didžiulė. Šių vaistų įsigyjama vaistinėse, nors be recepto antibiotikų vaistininkai neturėtų parduoti, taip pat vartojami iš artimųjų, draugų gauti antibiotikai. Gyventojai antibiotikais dažniausiai patys gydosi viršutinių kvėpavimo takų infekcijas.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...