captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos ambasadorius įvertino Lietuvos požiūrį į Rusiją

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas teigia, kad Lietuvos piliečių požiūris į Rusiją yra formuojamas valdžios ir užsimena apie ne itin draugišką Lietuvos valdžios požiūrį į Rusijai svarbius klausimus.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas teigia, kad Lietuvos piliečių požiūris į Rusiją yra formuojamas valdžios ir užsimena apie ne itin draugišką Lietuvos valdžios požiūrį į Rusijai svarbius klausimus.

Interviu „Litovskij kurjer“ A. Udalcovas pasakojo manantis, kad Lietuva, Latvija ir Estija nebūtinai turi daug ką bendra. Tačiau, jo teigimu, dauguma Lietuvos ir Latvijos gyventojų Rusijos ir rusų atžvilgiu yra nusiteikę palankiai, nors klausimų jam kelia iš viršaus formuojamas požiūris.

„Negalite nematyti, kaip Lietuvoje „iš viršaus“ formuluojamas požiūris į mūsų šalį, kokia yra reali politika. Kita vertus, negalima nepažymėti, kad tokiam santykiui čia pritaria ne visi. Žmonės anksčiau ar vėliau pavargsta nuo jiems primetamo priešiškumo. Lietuviai yra sveikai mąstanti ir geranoriška tauta. Jie patys viską išsiaiškins“, – tvirtino metus šalyje dirbantis Rusijos ambasadorius.

A. Udalcovo nuomone, lietuviams trūksta žinių apie Rusiją. „Šiandien abipusio pažinimo kelyje sukurta virtinė subjektyvių kliūčių, kuriomis siekiama atskirti, o, galbūt, ir sukiršinti. Tačiau esu įsitikinęs: tai laikinas reiškinys. Negalima žmonių amžinai maitinti padvisusiu informaciniu produktu ir manyti, kad jie neprisikas prie tiesos ir kitų informacijos šaltinių“, – teigia Rusijos diplomatas.

„Kalbant apie Lietuvą, esu šalyje, kuri yra Europos Sąjungos bei NATO narė ir dėl suprantamų priežasčių turi ribotą suverenitetą ir siauresnę erdvę manevrams. Tai, žinoma, uždeda tam tikrą antspaudą mūsų dvišaliams santykiams. Nesu šalininkas to požiūrio, kad Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – turi daug ką bendra. Aišku, jos turi bendras istorines šaknis, artimą mentalitetą, – sakė A. Udalcovas. – Tačiau tai skirtingos tautos, todėl ir skirtumų tarp jų yra daug. Pirmiausia, tai kalba. Be to, Latvijoje gyvena kur kas daugiau rusakalbių ir Rusijos piliečių. Tai irgi palieka akivaizdžią žymę šalies gyvenime. Latvijoje rimta problema tebėra tai, kad nemaža dalis rusakalbės mažumos neturi pilietybės. Su tuo susijusi nelygybė teisių srityje. Mes, kaip partneriai, gerai matome, kad abi kaimyninės šalys daug kur konkuruoja, o kartais tampa net priešininkėmis. Beje, tai yra paplitęs „kaimynų reiškinys“.

Ambasadorius pabrėžė, kad, jo nuomone, sukiršinti Baltijos šalių ir rusakalbių tiesiog neįmanoma. „Iš esmės dauguma Lietuvos ir Latvijos gyventojų yra palankiai nusiteikę mūsų šalies, rusų, atžvilgiu, ir leisiu sau padaryti galbūt kiek patosišką išvadą: mūsų sukiršinti neįmanoma. Taip, gali įvykti kažkokie neigiami procesai, veikiami įvairių įvykių, tačiau supriešinti mūsų – neįmanoma“, – sakė jis.

A. Udalcovo teigimu, Rusijoje Baltijos šalių gyventojai vertinami vienareikšmiškai teigiamai.

„Noriu pabrėžti – mes puikiai vertiname lietuvius, latvius ir estus. Niekada neišgirsite, kad Rusijoje kas nors pasakytų ką įžeidžiamo jų adresu,“ – sako jis.

Pažėrė kritikos dėl bevizio režimo

Tačiau A. Udalcovas sukritikavo Lietuvos poziciją Europos Sąjungoje dėl bevizio režimo. Jo teigimu, Lietuva niekada nebuvo vizų atšaukimo tarp Rusijos Kaliningrado srities ir Europos Sąjungos šalininke.

„Su lenkų partneriais pavyko „įkalbėti“ Europos Sąjungą ir pasiekti, pastebėsiu, abiem pusėms naudingo tarpvyriausybinio susitarimo. Iš pradžių buvo planuota, kad visos trys šalys – Rusija, Lenkija ir Lietuva kreipsis į Europos Sąjungą, kad pasiektų esamo nr. 1931 reglamento pakeitimo, nes jis reguliuoja pasienio ryšius. Bet Lietuva šio sumanymo atsisakė – joje įvyko rinkimai, atėjo kiti politikai ir požiūris pasikeitė 180 laipsnių“, – skundėsi ambasadorius.

„O mūsų patirtis su lenkais gana pozityvi – iš Rusijos pusės atitinkamais leidimais, o ne vizomis, turi teisę naudotis potencialiai 1 mln. žmonių, tai yra visi Kaliningrado srities gyventojai, o iš Lenkijos – pusantro milijono. Šis susitarimas apima visą Kaliningrado sritį ir dvi Lenkijos vaivadijas – Varmijos Mozūrų ir Pamario vaivadiją, o ne 30-ies kilometrų apribojimus iš kiekvienos pusės, kaip numatyta Europos Sąjungos reglamente“, – tęsė A. Udalcovas.

Jis apgailestavo, kad Rusija šiuo klausimu nerado sutarimo su Lietuva. A. Udalcovo nuomone, „šiuo atveju kalbama apie šalies valdžios politinį sprendimą, kuris neatsižvelgia į Lietuvos pasienio gyventojų ir verslininkų interesus“.

Nepatiko Oršos mūšio minėjimai

Klabėdamas apie istorinius klausimus A. Udalcovas pabrėžė, kad Lietuvos ir Rusijos istorijoje esama ne tik tragiškų periodų – esą ne kartą gyvenome vienoje valstybėje, sprendėme bendrus klausimus. „Bet tokie puslapiai šiandien nutylimi“, – sakė ambasadorius.

Jis taip pat minėjo, kad Lietuvoje kartais linkstama iš konteksto ištraukti istorinius faktus, įrašyti į esamą politinį kontekstą ir įsukti į melagingą drobę.

„Pavyzdžiui, Lietuvos Seimas 2014-uosius paskelbė Oršos mūšio metais, nors kiekvienam istorikui aišku, kad šis įvykis nevertas tokio didelio dėmesio. Kalbėta apie vietinį kunigaikščių konfliktą, praktiškai nepadariusį jokios įtakos to meto įvykiams. Bet tada nugalėjo Maskvos kunigaikščius, o dabar daugelio politikų akyse tai atrodo svarbus pažymėjimas“, – svarstė A. Udalcovas.

Oršos mūšis Lietuvos istoriografijoje laikomas itin svarbiu įvykiu. 1514 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir samdinių kariuomenė, vadovaujama Konstantino Ostrogiškio, nugalėjo daug didesnę kariuomenę turėjusią Maskvos kunigaikštystę. Istorijų tvirtinimu, ši pergalė maždaug šimtui metų sustabdė Maskvą nuo invazijos į LDK žemes.

„Man atrodo, dabar reikia kalbėti apie artimesnius įvykius, kurie susiję su mūsų šių laikų gyvenimu. Žinoma, istorine gaire tapo Antrasis pasaulinis karas. Šiuolaikinės Lietuvos sienas nulėmė šio karo rezultatai. Be to, teritorijos užfiksuotos ne liaudies valios pareiškimu, o prie trijų didžiųjų valstybių lyderių derybų stalo. Šito šiandien stengiamasi neatsiminti, šiame fone dalis lietuvių ekspertų ėmė kalbėti apie „sensacingus atradimus“, kad Kaliningrado sritis neva buvo perduota SSRS 50-iai metų. Pastebėsiu, kad jokiose tarptautinėse konferencijose, įskaitant ir Potsdamo, nebuvo keliamas klausimas apie Kaliningrado srities perdavimo klausimus. Pseudoistorikai, kurie apie tai kalba, tikriausiai ir neskaitė dokumentų, kuriais remiasi. Žodžiu, tokie istorijos aiškintojai turi suprasti, kad tokie „mestelėjimai“ gali atverti Pandoros skrynią ir sugriauti šiuolaikinę pasaulio santvarką“, – sakė Rusijos ambasadorius, nors Vakarai kaip tik kaltina Rusiją sugriovus pokarinę tvarką ir jėga siekiant pakeisti sienas Europoje.

DELFI primena, kad kalbėdamas apie pokarines Lietuvos sienas A. Udalcovas užsimena apie Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino sprendimą tarpukariu Lenkijos pasiimtą Vilniaus kraštą perduoti Lietuvai – tiesa, Lietuvai šia žinia džiaugtis teko neilgai, nes sovietai iškart šalį okupavo ir aneksavo.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...