captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar verta priešmokyklinį ugdymą padaryti privalomą?

Ankstyvo ugdymo kokybė daro įtaką tolimesnei vaiko sėkmei mokantis ir net tolimesniems gyvenimo pasirinkimams. Tuo įsitikinusi Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė, pasak kurios, visi 5–6 metų vaikai prieš mokyklą turėtų lankyti metus laiko trunkančias priešmokyklinio ugdymo grupes.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Ankstyvo ugdymo kokybė daro įtaką tolimesnei vaiko sėkmei mokantis ir net tolimesniems gyvenimo pasirinkimams. Tuo įsitikinusi Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė, pasak kurios, visi 5–6 metų vaikai prieš mokyklą turėtų lankyti metus laiko trunkančias priešmokyklinio ugdymo grupes.

Dabar jas lanko daugiau nei 90 proc. šio amžiaus vaikų visoje Lietuvoje. ŠMM teigia, kad vaikai iš jautriausių socialinių grupių dažnai neturi galimybių lankyti priešmokyklinio ugdymo grupių, o tai padidina jų atskirtį, todėl ŠMM siūlo nuo kitų mokslo metų priešmokyklinį ugdymą padaryti privalomu. Kaip toks ugdymas vyksta Rudaminoje?

Vaikai gyvena būsimos mokyklos gyvenimą

Priešmokyklinukai, kitąmet eisiantys į pirmą klasę, kiekvieną rytą renkasi į priešmokyklinio ugdymo grupę, esančią šalia Rudaminos gimnazijos. Kaip sako auklėtoja Jolanta Zvicevičienė, iki 18 val. jie žaidžia ir užsiima įvairiomis integruotomis veiklomis, per kurias išmoksta reikalingiausių įgūdžių.

„Svarbu, kad vaikas gerai adaptuotųsi mokyklos bendruomenėje. Labai svarbu, kad jis išmoktų gerų socialinių įgūdžių, bendrauti su kitais, išbūti, išklausyti, išsėdėti, pabaigti darbą iki galo. Nėra taip, kad aš jį pasodinsiu, išmokinsiu skaityti ir rašyti, ir jis eis į pirmą klasę. Ne, to tikrai nėra. Jie yra tarp darželio ir tarp pradinio ugdymo mokyklos“, – aiškina J. Zvicevičienė.

Pasak jos, priešmokyklinukai jau gyvena visos mokyklos bendruomenės gyvenimą. Vaikai turi galimybę pamatyti, kaip vyksta mokyklos šventės, patys jose sudalyvauti, susipažinti su savo būsimomis pirmųjų klasių mokytojomis. 

Visa veikla vyksta per žaidimą

Auklėtoja pakviečia vaikus išsitraukti po figūrėlę. Vienodą simbolį ištraukę vaikai susiburia į kelias skirtingas grupeles. Jie gauna voką, pilną džiovintų lapų. Iš pradžių pagal juos vaikai mokosi atpažinti medžius, o po to, surinkę vienos rūšies lapus, juos suskaičiuoja ir ant krūvelės uždeda sagutę, kurioje yra tiek skylučių, kiek lapų suskaičiavo.

Taigi vaikai išmoksta atpažinti figūras, medžius ir mokosi skaičiuoti. Vėliau jie kuria piešinius iš lapų, kuriuos ką tik skaičiavo. Po to vertina darbus, argumentuodami, kas ir kodėl patinka savo ar kitų vaikų darbuose.

„Dabar yra toks amžius, kai vaikai dar nori žaisti, todėl visa veikla vyksta per žaidimą. Taip, yra užduočių, kur tikrai reikia susikaupti, kur reikia tiksliai apvedžioti, tada jau būna klasėje tyla. Reikia visų pirma sudominti vaikus, jiems turi būti įdomu, nes, jei vaikams neįdomu, jie nedirbs. Jie tai ir pasakys tiesiai šviesiai“, – sako J. Zvicevičienė.

Auklėtoja tikina, kad kai kuriems tiesiog reikia išsidūkti ir išsikrauti lauke, o kiti judėdami vėlgi mokosi kitų gebėjimų – skaičiuoti arba pažinti spalvas. „Vaikai kartais pakiša tokias mintis, kad jas tiesiog jau užsirašinėjame. Mes jas išnaudojame, nes turi būti vaiko saviraiška“, – teigia J. Zecevičienė.

Priešmokyklinės grupės daro didelę įtaką

ŠMM Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėja G. Šeibokienė sako, kad dabar apie 90 proc. Lietuvos šešiamečių lanko priešmokyklinio ugdymo grupes. ŠMM siūlo šią programą padaryti privalomą, kad 100 proc. vaikų prieš pirmą klasę lankytų tokias grupes. Anot G. Šeibokienės, tie vaikai, kurie nelanko priešmokyklinio ugdymo grupių, dažnai yra iš šeimų, kurioms trūksta pajamų arba kurios priklauso socialinės rizikos grupėms.

„Stebėdami [priešmokyklines grupes lankančius] vaikus, matome, kad ankstyvo ugdymo kokybė daro įtaką tolimesnei mokymosi sėkmei ir net tolimesniems žmogaus gyvenimo pasirinkimams. Tą iliustruoja ilgalaikiai tyrimai, atlikti kitose šalyse, tokiose, kaip Norvegija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)“, – tvirtina G. Šeibokienė.

Tačiau ŠMM Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėja priduria, kad vis dėlto yra skirtumų tarp miesto ir kaimo galimybių: mieste galbūt yra daugiau įstaigų, bet jose yra ir labai daug vaikų, o kaimo vietovėse trūksta pačių įstaigų. 

Projektas „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ yra įgyvendindamas remiant Europos Sąjungos (ES) struktūriniams fondams.

Reportažas finansuojamas ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...