captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas linkęs palikti žurnalistų etiką vertinti tik šios profesijos atstovams

Vertinti žurnalistų etiką turėtų Visuomenės informavimo etikos asociacija, kurią sudarytų tik žiniasklaidos organizacijų atstovai. Siūlymai į asociaciją įtraukti Vyskupų konferencijos, Žmogaus teisių centro, Lietuvos psichiatrų asociacijos atstovus atmesti.
L. Viksne (BFL/F64) nuotr.
L. Viksne (BFL/F64) nuotr.

Vertinti žurnalistų etiką turėtų Visuomenės informavimo etikos asociacija, kurią sudarytų tik žiniasklaidos organizacijų atstovai. Siūlymai į asociaciją įtraukti Vyskupų konferencijos, Žmogaus teisių centro, Lietuvos psichiatrų asociacijos atstovus atmesti.

Ketvirtadienį parlamentarai po svarstymo pritarė tokioms Visuomenės informavimo pataisoms. Už jas balsavo 51 Seimo nariai, prieš buvo 26, šeši susilaikė. Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė siūlė projektą priimti skubos tvarka, tačiau konservatorių prašymu dėl priėmimo padaryta pertrauka iki popietinio posėdžio.

Popietiniame posėdyje galutinis balsavimas neįvyko, nes jam užsiregistravo mažiau nei pusė Seimo narių, tad priėmimas nukeltas kitam posėdžiui.

„Mūsų tikslas – sukurti efektyvią ir profesionalią žiniasklaidos įstatyminę savireguliacijos sistemą“, – pataisas pristačiusi sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje gydytojai rūpinasi savo profesine etika, advokatai – savo profesine etika“, – teigė ji.

„Svarstant šį įstatymo projektą, mes ir kiti kolegos priversti aiškintis, kodėl mes čia staiga kažką siūlome, kodėl siūlome Katalikų bažnyčios atstovą ir t. t. Bet iš tikrųjų mes nieko nesiūlome, mes siūlome palikti tai, kaip dabar yra“, – sakė konservatorius Jurgis Razma.

Konservatorius J. Razma, kuris siūlė palikti dabartinę tvarką, kai atstovus į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją siūlo ne tik žiniasklaidos organizacijos, bet ir Vyskupų konferencija, Psichiatrų asociacija, Žmogaus teisių centras, pabrėžė, kad visuomenės dalyvavimas etikos komisijose labai padeda šių darbui.

„Jeigu žiūrėtume į tą klausimą sistemiškai ir prisimintume kitas etikos komisijas, kurios vienaip ir kitaip egzistuoja, kurios susijusios su valdžia, o žiniasklaida yra ketvirtoji valdžia, ir kartais labai efektyviai daranti įtaką procesams, tai štai Teisėjų etikos komisijoje siekiame, kad kuo daugiau būtų visuomenės atstovų ir pastaruoju metu džiaugiamės, kad įvyko poslinkiai ta kryptimi. Jeigu paklaustume teisėjų, jie turbūt taip pat šauktų: kam reikia tų visuomenės atstovų, jie neturi teisinio išsilavinimo reikiamo, ką jie gali apie teisėjų etiką pasisakyti? Bet mes vis dėlto manome, kad pasiteisino, ta etikos komisija kaip mišri. Gana sėkmingai efektyviai veikia ir savivaldybių etikos komisijos, kur yra bendruomenių atstovai (...) Ir turbūt bene nesėkmingiausiai veikia Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kur nėra visuomenės atstovų, kur patys Seimo nariai bando etikos klausimus spręsti, ir matome kas iš to išeina“, – kalbėjo J. Razma.

Tuo metu konservatorius Valentinas Stundys teigė nesuprantąs baimės įsileisti visuomenės atstovų, svarstant žiniasklaidos etiką. Jo teigimu, kuriama uždara savireguliacinė sistema.

Pagal pataisas, nebeliktų dabar veikiančios Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos. Ją pakeistų Visuomenės informavimo etikos asociacija ir jos įsteigta Visuomenės informavimo etikos komisija.

Asociaciją steigti būtų įpareigotos Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos  asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija.

Konservatoriai siūlė į Visuomenės informavimo etikos asociaciją bei jos kuriamą etikos komisiją deleguoti ir vyskupų atstovus arba palikti dabartinį atstovavimą. Tačiau šie siūlymai ketvirtadienį atmesti per Seimo posėdį.

„Mes nusakome, kas turi teisę pradėti kurti asociaciją, Tai nėra uždara sistema, ir jeigu šiandien kalbame, kad asociacijos pradžią padaro tik informacijos kūrėjai, skleidėjai ir žurnalistai, visos kitos grupės – tie patys psichiatrai, psichologai, jeigu tik pareikš pageidavimą, gali būti priimti kitų vidaus reguliavimo dokumentų pagrindu“, – per Seimo posėdį sakė A. Pitrėnienė.

Anot projekto, Visuomenės informavimo etikos komisija būtų kolegialus asociacijos sprendimus priimantis organas, į jį asociacijos nariai deleguotų po vieną savo atstovą trejų metų kadencijai. Komisija nagrinėtų profesinės etikos pažeidimus, asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, taip pat nagrinėtų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus.

Projekte taip pat numatyta, kad žurnalistų etikos inspektorius penkeriems metams skirs Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlys organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, ir kurios narių veiklai taikomos Etikos kodekso normos. Tas pats asmuo inspektoriumi negalės būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Inspektoriumi galės būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pareigoms atlikti būtiną kompetenciją.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...