captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ėmėsi pataisų dėl dvigubos pilietybės, prezidentė ragina ruoštis referendumui

Seimas ėmėsi Dalios Grybauskaitės inicijuotų pataisų, kurios turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvai leistų turėti dvigubą pilietybę. Tuo metu prezidentė ragina ruoštis referendumui.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Seimas ėmėsi Dalios Grybauskaitės inicijuotų pataisų, kurios turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvai leistų turėti dvigubą pilietybę. Tuo metu prezidentė ragina ruoštis referendumui.

Už Pilietybės įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 10, susilaikė 24 parlamentarai. Balsuojant vieninteliai liberalai buvo vieningai už pataisas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai – susilaikė arba balsavo prieš, o kitų frakcijų balsų buvo abejose pusėse. Pataisos toliau bus nagrinėjamos parlamento komitetuose, o svarstymas plenariniame posėdyje numatytas pavasario sesijoje.

„Lietuva bręsta prie referendumo“, – žurnalistams Pabradėje sakė prezidentė.

Pasak D. Grybauskaitės, referendumo klausimus reikia formuluoti atsargiai, „kad pilietybės gavimas netaptų visiškai nereguliuojamu, nekontroliuojamu procesu“. Šalies vadovės teigimu, nuodugnus pasirengimas būtinas, nes ankstesniuose referendumuose buvo „daug netiesos, nuslėptos informacijos, manipuliavimų“

Anot prezidentės, dvigubą pilietybę reikėtų leisti atsižvelgiat į emigraciją: „Mūsų didelė dalis tautos yra išvažiavusi ir atimti jiems teisę likti lietuviais, Lietuvos piliečiais turbūt nėra gerai“.

„Konstitucijoje yra įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimo principas, tačiau jis nėra absoliutus. Pilietybės įstatyme gali ir turi būti nustatyti atvejai, kai Lietuvos pilietis tuo pat metu galėtų būti ir kitos valstybės pilietis, tačiau iš Konstitucijos seka, kad tokie atvejai gali būti labai reti, atskiri, išskirtiniai“, – pristatydama pataisas Seime sakė prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.

Pasak R. Svetikaitės, teikti pataisas paskatino nelygybė tarp ypatingų nuopelnų  Lietuvai turinčių šalies piliečių ir užsieniečių – pastarieji gali turėti išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę neprarasdami kitos, o lietuviams tai neleidžiama.

„Pagal  galiojantį Pilietybės įstatymą, užsienio valstybės pilietis, kuris tyri ypatingų nuopelnų Lietuvai ir yra integravęsis į Lietuvos visuomenę, gali išimties tvarka įgyti Lietuvos pilietybę, neprarasdamas turimos kitos valstybės pilietybės. Tuo tarpu ypatingų nuopelnų turintis Lietuvos pilietis, kuris įgijo kitos valstybės pilietybę, negali  Lietuvos pilietybės išsaugoti. Toks skirtingas reguliavimas yra laikytinas nepagrįstu ir objektyviai nepateisinamu, nes Lietuvos piliečiai, turintys ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, traktuojami kitaip ir atsiduria blogesnėje padėtyje nei užsienio valstybių piliečiai, turintys ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei“, – pažymėjo R.Svetikaitė.

Pagal pataisas, prezidentas galėtų priimti sprendimą, kad ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybę išsaugo. Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, jos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

Taip pat pataisos sudarytų galimybę ypatingų nuopelnų turintiems asmenims susigrąžinti Lietuvos pilietybę, jei jos anksčiau neteko.

Prieš pataisas pasisakę parlamentarai tvirtino, jog siūlymas nespręs problemos dėl Lietuvos pilietybę prarandančių emigrantų, o tik supriešins visuomenę. Tuo tarpu pataisos rėmėjai tvirtino, jog leidimas dvigubą pilietybę turėti nusipelniusiems piliečiams, nors ir nepakankamas sprendimas, yra pozityvus žingsnis.

„Beveik kiekviena Lietuvos šeima turi emigrantų ir pajus tikrai didelį skaudulį. Ir kaip jūs įvertinsit, kieno nuopelnai Lietuvai didesni? Protingiau būtų, jei ir Prezidentūra prisidėtų prie referendumo organizavimo, ir mes pakeistume Konstituciją, kad ši nuostata galiotų visiems mūsų emigrantams. Nes šiaip sukeltume tik susierzinimą (lietuvių – red.), kurių siunčiami pinigai į Lietuvą labai gerai, pusantro milijardo litų, bet piliečiais jie būti negali“, – sakė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

Prezidentės patarėja R.Svetikaitė atsakė, kad dvigubos pilietybės instituto visuotinis įteisinimas galimas tik per referendumą keičiant Konstituciją. Lietuvos Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirtus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, ir ši Konstitucijos nuostata įrašyta pirmame skirsnyje, kuriame pataisos daromos gali būti tik referendumu.

„Daugiau mažiau visi sutariame, kad dvigubos pilietybės platus taikymas turi būti daromas tuo teisiniu keliu – Konstitucijos keitimo referendumo keliu“, – sakė patarėja.

Balsuoti už pataisas raginę liberalas Arminas Lydeka sakė apgailestaujantis, jog pataisomis dviguba pilietybė leidžiama tik nedidelei grupei, tačiau sakė, kad „nors ir nedidelis vienas kitas žingsniukas šiame pasaulyje yra būtinybė“.

„Pasisakau prieš šitą dalinį pakeitimą, kuris iš esmės nesprendžia problemos, būtų racionaliau, jei prezidentė teiktų pasiūlymą registruoti referendumą, ir būtų daug teisingiau išspręstas šitas klausimas, o dabar tikrai nereikia erzinti nei mūsų emigrantų, nei čia likusių jų giminaičių“, – prieš pataisas pasisakė B. Vėsaitė.

Prezidentės pataisas kritiškai įvertino Seimo kanceliarijos teisininkai, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad galimos prieštaros Konstitucijai nėra, nes dviguba pilietybė netaptų masiniu reiškiniu.

Prezidentė Pilietybės įstatymo pataisų projektą įregistravo žiniasklaidai pranešus, kad Jungtinių Valstijų piliečiu tapęs buvęs garsus krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas netenka Lietuvos pilietybės.

Taip pat Seimas po pateikimo ėmėsi svarstyti kitą Pilietybės įstatymo pataisos projektą, kuris pavėlintų emigrantų apsisprendimo dėl pilietybės laiką. Šiuo metu Pilietybės įstatymas leidžia dvigubą pilietybę asmenims, kurie kitą pilietybę įgyja gimdami, tačiau sulaukę 21-erių jie privalo rinktis Lietuvos arba kitos valstybės pilietybę.

Liberalų sąjūdžio atstovas A.Lydeka siūlo, kad pasirinkti vieną iš dviejų pilietybių  turėtų ne pirmoji, bet antroji ir vėlesnė emigracijoje gimusi karta, t.y. užsienyje gimusiųjų vaikai ir vaikaičiai.

Pagal dabartinį   Pilietybės  įstatymą, dviguba   pilietybė  leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė okupacijos metu iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą   pilietybę  turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

Dviguba pilietybė neleidžiama tiems, kurie išvyko iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...