captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Graužinienė: referendumas dėl dvigubos pilietybės turėtų vykti su Seimo rinkimais

Referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo turėtų vykti su Seimo, o ne su savivaldos rinkimais, mano Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo turėtų vykti su Seimo, o ne su savivaldos rinkimais, mano Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė.

„Manome, kad tikslinga tai būtų padaryti per Seimo rinkimus“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė L. Graužinienė.

Anot jos, tam pritaria ir koalicijos partneriai – premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas.

„Kiekviena partija, eidama į Seimo rinkimus, turėtų labai aiškiai deklaruoti savo poziciją. (...) Tada ir žmonės galėtų konkrečiau pasirinkti referendumo atsakymą, būtų platesnė diskusija šiuo klausimu“, – tvirtino parlamento pirmininkė.

Seimo rinkimai Lietuvoje turėtų vykti 2016 metų rudenį.

Politikė teigė pati balsuosianti už platesnį dvigubos pilietybės taikymą.

„Manau, kad turime branginti kiekvieną Lietuvos pilietį, kuris juo gali būti, kuris turi šaknų Lietuvoje, tai yra labai svarbu mums, kaip mažai tautai, mes turime susižiūrėti visus lietuvius, kurie išsibarstę po pasaulį“, – kalbėjo L. Graužinienė.

Ji svarstė, kad dabar griežti saugikliai dėl pilietybės Konstitucijoje sudėti pirmiausia dėl balsavimo teisės, todėl, anot politikės, „pirmiausia bus tam tikros diskusijos, ar tikrai visas teises tas pats pilietis negyvendamas gali turėti“.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

„Darbietis“ Artūras Paulauskas buvo įregistravęs Seimo nutarimo projektą dėl referendumo šiuo klausimu surengimo. Jis siūlė surengti referendumą su tokia formuluote: „Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta šitaip: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“. Tačiau jai nepritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Konstitucijos komisija.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...