captcha

Jūsų klausimas priimtas

Socialinis būstas Nidoje – apartamentai prie Kuršių marių

Neringos savivaldybėje kunkuliuoja aistros dėl socialinio būsto. Jo laukiantieji iki šiol negali suprasti Neringos savivaldybės sprendimo statyti ne paprastą kelių aukštų daugiabutį namą, o penkis žvejo tipo prabangiai atrodančius namelius su ūkiniais pastatais. Neringiškiai širsta ir todėl, kad niekaip nesulaukia, kada galės įsikelti į jau pastatytus namus.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Neringos savivaldybėje kunkuliuoja aistros dėl socialinio būsto. Jo laukiantieji iki šiol negali suprasti Neringos savivaldybės sprendimo statyti ne paprastą kelių aukštų daugiabutį namą, o penkis žvejo tipo prabangiai atrodančius namelius su ūkiniais pastatais. Neringiškiai širsta ir todėl, kad niekaip nesulaukia, kada galės įsikelti į jau pastatytus namus.

Atidavė valstybės tarnautojams

„Galima drąsiai sakyti, jog Neringoje pastatytas socialinis būstas yra pats brangiausias Lietuvoje. Už tokius pinigus, kiek išleista, galėjome pastatyti normalų keturių ar penkių aukštų daugiabutį ir jame įrengti 40 butų. Dabar pinigai išleisti, stovi gražūs nameliai, tačiau juose yra tik 24 butai“, – teigė Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas.

Nidoje, Purvynės gatvėje, iškilusių namelių niekam neapsiverstų liežuvis pavadinti socialiniu būstu, kurio paskirtis – laikinas prieglobstis žmonėms, neturintiems stogo virš galvos ir pakankamai pajamų jį įsigyti.

Už maždaug 5 mln. litų pastatyti penki žvejo tipo nameliai labiau primena vasarnamius. Prie kiekvieno jų pastatyti ir ūkiniai pastatai.

Penkiuose namuose yra įrengti 24 butai. Neringos savivaldybės sprendimu, 4 butai tuose namuose bus tarnybiniai, juose gyvens valstybės tarnautojai, neturintys nuosavybės Neringoje.

Kiti 20 butų bus išdalyti eilėje socialinio būsto jau ne vienerius metus laukiantiems neringiškiams, kurie atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus.

Neringos savivaldybėje pateikta 101 paraiška gauti socialinį būstą. Jame apsigyventi norėtų per 200 žmonių.

Nusipirkti – neįmanoma

Anot A. Bagdono, nesuprantama ir tai, kad socialiniai būstai, nors pastatyti namai jau rugsėjį buvo pripažinti tinkami naudoti, vis dar nedalijami žmonėms.

„Kiek klausiu, atsakymų iš valdžios negaunu. Nors ir pats esu savivaldybės taryboje, tačiau valdančiajai daugumai nepriklausau, todėl gal ne visa informacija man pasiekiama. Neringiškių bendruomenė maža – vieni apie kitus viską žino. Ir manęs žmonės klausia, kada pradės dalyti tuos socialinius būstus, bet atsakymų nežinau“, – kalbėjo A. Bagdonas.

Jis tikino suprantantys žmonių pasipiktinimą, jog vis negauna socialinio būsto. „Šie namai yra pirmieji Neringoje, kurie pastatyti kaip socialinis būstas, bet vis tiek neįleidžia žmonių gyventi. Įprastomis rinkos sąlygomis nusipirkti butą Neringoje yra sudėtinga, nes butų kainos didesnės nei, matyt, Vilniaus Gedimino prospekte. Todėl vis daugiau žmonių iš mūsų savivaldybės išvažiuoja gyventi į kitus miestus ar šalis. Neringoje neringiškių mažėja“, – dėstė A. Bagdonas.

Jei negaus, išvažiuos

Socialinio būsto su šeima laukiantis Vaidas (vardas pakeistas – V. S.) neslėpė, kad jei butas nebus skirtas, jie išvyks iš Neringos.

„Esu realiai nusiteikęs susipakuoti daiktus ir išvažiuoti. Daug mano aplinkos žmonių jau išsikraustė gyventi į Klaipėdą. Aišku, Neringoje gera gyventi, fantastiškos sąlygos auginti vaikus. Tačiau tai, kad Neringa yra kurortas, viską iškreipia. Savo būsto neturime. Todėl devynis mėnesius, kol ne sezonas, jį pavyksta išsinuomoti, o tris vasaros mėnesius turime gyventi rūsiuose. Kasdien sukti galvą, kur prisiglausti. Nusipirkti stogą virš galvos Neringoje vidutines pajamas gaunančiai šeimai yra misija neįmanoma, todėl vienintelė išeitis – socialinis būstas, kurio nesulaukiame“, – apie realybę pasakojo Vaidas.

Jau beveik 10 metų socialinio būsto laukianti Veronika (vardas pakeistas – V. S.) nesitiki, kad butą gaus ir naujai pastatytuose namuose.

„Mes esame maža bendruomenė, visi apie visus viską žinome, kalbos greitai sklinda, o jos visada turi ir tiesos grūdą. Kalbama, kad dabar to socialinio būsto niekas nedalys. Esą jį išdalys prieš pat rinkimus, kad dėkingi žmonės balsuotų už valdančiuosius. Dar viena versija – butus esą dalys po rinkimų, kad jei valdantieji nelaimėtų, jie dar turėtų mėnesį, kol pasikeis valdžia, butus išdalyti tiems, kam reikia. O aš su dviem vaikais turiu glaustis pas tėvus ir žiūrėti į gražius pastatytus namus, svajoti, kad gausiu ten butą, bet suvokti, kad veikiausiai negausiu“, – iš Veronikos lūpų liejosi pesimizmas.

Ji tvirtino, kad abejonių kelia ir socialinių būsto laukiančių asmenų eilės. Jos neskelbiamos viešai, todėl kiekvienas laukiantysis žino tik savo numerį, bet nežino, kaip eilė juda, kas iš jos pasitraukia, kas įrašomas.

„Realiai nežinome, bet žmonės kalba labai daug. Specialiosios tarnybos tikrai turėtų pasidomėti, ar tose eilėse gauti socialinį būstą laukia tie žmonės, kuriems tokia parama priklausytų. Juk matome, kad jie turi verslus, bet, matyt, ne savo vardu, važinėja prabangiomis mašinomis. Pikta, kad tuos butus išdalys tiems žmonės, kuriems toks nekilnojamasis turtas reikalingas ne gyventi, o tam, kad vasarą galėtų nuomoti poilsiautojams ir uždirbtų. O kiti, kuriems to socialinio būsto labai reikia, liks it musę kandę“, – kalbėjo pašnekovė.

Pastatė, ką leido?

Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Vigantas Giedraitis teigė, jog socialiniai butai bus išdalyti laikantis visų teisės aktų.

„Butus gaus tie, kuriems jie priklauso pagal teisės aktus, Aišku, gaila, kad laukiančiųjų gauti socialinį būstą yra daugiau nei pačių butų“, – kalbėjo V. Giedraitis.

Paklaustas, kodėl butai vis dar nedalijami, jei namai pripažinti tinkamais naudoti, vicemeras tvirtino, jog dar reikia sutvarkyti kai kurias procedūras.

„Namai pripažinti naudoti, tačiau butus reikia Registrų centre įregistruoti kaip atskirus vienetus. Tai dabar ir daroma. Manau, kad jau gruodį butai bus pradėti dalyti žmonėms“, – tikino V. Giedraitis.

Paklaustas, kodėl buvo pasirinkta statyti žvejo tipo namus, o ne nedidelį daugiabutį namą, kuriame būtų galima įrengti daugiau butų, V. Giedraitis aiškino, kad tai daryti draudžia teritorijų planavimo dokumentai.

„Gyvename tokioje vietoje, kur viskas saugoma, kur galima statyti tik tai, ką galima, o ne tai, ką norime. Sutinku, kad daugiabutis namas būtų buvęs protingesnis sprendimas nei penki žvejo tipo namai, tačiau tokia tvarka ir jos privalome laikytis“, – tvirtino vicemeras.

Jis nesutiko, kad socialinį būstą žvejo tipo namuose galima prilyginti apartamentams. Esą vieni butai bus tik 28 kvadratinių metrų ploto, kiti, skirti daugiavaikėms šeimoms – 45 kvadratinių metrų ploto.

V. Giedraitis tikino, kad nenusiminti turėtų ir tie, kurie dabar negaus socialinių būstų, nes ateities planuose yra naujų pastatų statyba arba jau įrengtų butų įsigijimas. Tačiau apie konkrečius terminus V. Giedraitis kalbėti nesiryžo.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...