captcha

Jūsų klausimas priimtas

Eismas Vilniuje: šalinamos žaliosios rodyklės, o pareigūnai piko metu reguliuoja eismą

Vilniuje jau pradėta rengtis nuo 2020-ųjų įsigaliosiančiai žaliųjų rodyklių nebuvimo taisyklei, braižoma dar daugiau autobusams skirtų eismo juostų, o sostinės pareigūnai savo nuožiūra bando spręsti rudenį susidarančias spūstis.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vilniuje jau pradėta rengtis nuo 2020-ųjų įsigaliosiančiai žaliųjų rodyklių nebuvimo taisyklei, braižoma dar daugiau autobusams skirtų eismo juostų, o sostinės pareigūnai savo nuožiūra bando spręsti rudenį susidarančias spūstis.

Spalio 11-ąją įsigaliojo keletas naujų taisyklių, kurių viena ypač aktuali miestų eismo saugumo specialistams: iki 2020-ųjų sankryžose turi nelikti prie raudono šviesoforo signalo kabinamų žaliųjų rodyklių. Vilniuje tokių sankryžų – 90 (iš viso šviesoforais reguliuojamų sankryžų – 252).

„Vertinant proporcingai, iki 2020 metų reikėtų išmontuoti 15 šviesoforų postų (įskaitant ir šiuos metus), kuriuose yra įrengtos žalios lentelės“, – sakė Vilniaus Eismo valdymo poskyrio vadovas Eduardas Garbovskis.

Jis teigė, kad šiuo metu yra atliekama visų reguliuojamų sankryžų, kuriose yra įrengtos žalios lentelės ties raudonu šviesoforų signalu, analizė. Išmontavimo pirmenybė – toms vietoms, kur pėsčiųjų srautas didžiausias.

„Pirmiausia bus išmontuotos žalios rodyklės sankryžose, šalia kurių yra pėsčiųjų traukos objektų – ugdymo įstaigos, prekybos centrai ir pan.“, – pasakojo specialistas.

Detalaus plano, kur ir kada rodyklės bus išmontuotos, dar nėra, tačiau iki 2020-ųjų mieste neliks nė vienos.

Pareigūnai dirba žiedinėse sankryžose

Rytinio piko metu Savanorių pr. žiedine sankryža važiuojantys vairuotojai prieš kurį laiką gerokai nustėro – eismą čia reguliuoja pareigūnai. Nors eismas iš Lazdynų juda akivaizdžiai greičiau, policija nėra atlikusi matavimų, kiek padidėja visos žiedinės sankryžos pralaidumas. Jeigu padidėja išvis.

„Tokių matavimų policija nėra atlikusi. Pastebėta, kad spūsčių metu transporto srautas didžiulis, todėl priimtas sprendimas jį reguliuoti. Inžineriniai kelio įrenginiai, techniniai eismo organizavimo klausimai viršija policijos kompetenciją, tad savo „arsenale“ turime tik šį XVIII a. atsiradusį eismo reguliavimo būdą, kurį ir taikome minėtoje sankryžoje“, – rašoma Vilniaus apskrities policijos komisariato atstovų atsakyme į užklausą apie reguliuotojus didžiausioje Vilniaus žiedinėje sankryžoje.

Plano reguliuoti eismą kitose žiedinėse sankryžose nėra – dėl to bus sprendžiama vėliau, atsižvelgiant į eismo padėtį ir policijos turimus resursus. Šviesoforų įrengimas žiedinėse sankryžose taip pat nesvarstomas – vilniečiai turbūt dar atsimena nepasiteisinusį ir daugybę pykčių sukėlusį trumpalaikį šviesoforų įjungimą žiedinėje sankryžoje prie šv. Petro ir Povilo bažnyčios.

Nauja atkarpa tik viešajam transportui

Laisvės prospekte vilniečiai jau porą mėnesių klimpsta didelėse spūstyse. Rytinio piko metu norinčių įsukti į T. Narbuto gatvę eilė nusidriekia kelis šimtus metrų – tai nutiko dėl viešajam transportui atiduotos eismo juostos. Nuo Karoliniškių stotelės Spaudos rūmų link ir T. Narbuto gatvės 700 metrų jau daugiau nei mėnesį priklauso tik viešajam transportui, taksi ir automobiliams, kuriais važiuoja ne mažiau nei 4 asmenys.

Vilniaus savivaldybės atstovai teigia, kad taip pasielgti paskatino 15 tūkst. kiekvieną dieną šia atkarpa pravažiuojančių viešojo transporto keleivių. Juos veža 8 maršrutų autobusai ir 6 maršrutų troleibusai. Tačiau kiek šimtų ar tūkstančių automobiliais važiuojančių žmonių dėl šio sprendimo savo rytinę kelionę turi pradėti dešimčia ar dar daugiau minučių anksčiau, nėra žinoma.

2014-aisiais Vilniuje iš viso įrengta 2,2 km viešajam transportui skirtų eismo juostų, iš jų – 700 metrų neplatinant gatvių, t. y. atimant vieną juostą iš privataus transporto vairuotojų.

Pėsčiųjų perėjoms – sustiprintas saugumas

Per pastarąsias kelias savaites Vilniuje, einantys per pėsčiųjų perėjas, buvo mirtinai sužaloti du žmonės. Tai privertė prisiminti senus pažadus – pavyzdžiui, įrengti požeminę pėsčiųjų perėją Pilaitėje.

„Esame prieš maždaug trejus metus įpareigoję „Maximos“ prekybos tinklą statant prekybos centrą pastatyti ir požeminę perėją. Jie tai turi padaryti iki 2015 m., tad mes juos kviesimės ir tarsimės“, – 2011 metų rugsėjo pabaigoje žadėjo savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas.

Tačiau dabar – 2014-ųjų pabaiga, o pėsčiųjų perėjos dar nėra. Priežastis – lėšų trūkumas. Perėja yra pastatyta, tačiau įėjimai į ją iš abiejų pusių užmūryti – ji nėra tinkamai įrengta.

„Tam, kad perėja funkcionuotų, dar reikia atlikti apdailą, įrengti apšvietimą, sutvarkyti laiptus. Savivaldybė turi idėjų savo, Lietuvos automobilių kelių direkcijos bei privačių investuotojų lėšomis perėjos įrengimo darbus pabaigti“, – tikina Vilniaus miesto ūkiu ir transportu besirūpinantis savivaldybės departamentas. Teigiama, kad pėsčiųjų perėja prie prekybos centro „Pupa“ funkcionuoti pradės 2015-ųjų pirmąjį pusmetį.

Vilniuje šiemet dėl nesaugumo bus panaikintos dar 6 pėsčiųjų perėjos: Santariškių gatvėje ties įvažiavimų į 2 namo kiemą, Geležinio Vilko g. ties J.Kazlausko g., Laisvės pr. ties Viršuliškių g. 77, Žirnių ir Tyzenhauzų g. sankryžoje, Šeimyniškių g. šalia 38 namo, S. Batoro g. ties Pūčkorių gatve.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...