captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gedimino pilies papėdė skendi tamsoje, gidė apmėtyta akmenimis

Metus laiko Vilniaus savivaldybė bei dvi Kultūros ministerijai pavaldžios valstybės įmonės niekaip nesugeba susitarti, kas turėtų įžiebti šviesą Gedimino pilies papėdėje. Dėl tokios absurdiškos situacijos jau bruzda ne tik eiliniai miestiečiai, bet ir atvykusiems turistams Lietuvos sostinę pristatantys gidai – viena jų šiame Pilių parke neseniai apmėtyta akmenimis.
Pilių parkas dieną, A. Ufarto (BFL) nuotr.
Pilių parkas dieną, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Metus laiko Vilniaus savivaldybė bei dvi Kultūros ministerijai pavaldžios valstybės įmonės niekaip nesugeba susitarti, kas turėtų įžiebti šviesą Gedimino pilies papėdėje. Dėl tokios absurdiškos situacijos jau bruzda ne tik eiliniai miestiečiai, bet ir atvykusiems turistams Lietuvos sostinę pristatantys gidai – viena jų šiame Pilių parke neseniai apmėtyta akmenimis.

Naujienų portalas LRT.lt sulaukė vilnietės Simonos laiško dėl apšvietimo prie Katedros ir Valdovų rūmų esančiame Pilių parke. Atsiųstose nuotraukose matyti, jog gabalėlis reprezentatyviausio Vilniaus centro skendi aklinoje tamsoje.

„Su drauge vieną vakarą norėjome užlipti į Gedimino pilį, tačiau kaip nueiti iki kalno, jei net po kojomis nieko nematai? Valdovų rūmai apšviesti puikiausiai, Bernardinų sodas taip pat deramai prižiūrimas ir apšviestas, tačiau papėdė yra visiškai neapšviesta. Mes su drauge kelią galbūt būtume radusios, tačiau baisu, kad kas nors neapiplėštų ar neužpultų“, – esama netvarka sostinės centre stebisi vilnietė.

Be to, klausia mergina, ką apie Vilnių turi pagalvoti turistai, kurie taip pat nori pasigrožėti įstabia panorama nuo pilies bokšto, o į mūsų šalį atvyksta galbūt tik vieną kartą?


Taip atrodo Pilių parkas sutemus, LRT.lt skaitytojos Simonos nuotr.

Aukščiausios kategorijos gidė – ekspertė Emilija Guobienė – sako, kad, kai pro šią vietą per naktines ekskursijas keliauja su pulku turistų, tiek daug baimės nėra. „Bet 2 ar 3 turistai ten tikrai neis. [...] Viena mano kolegė gidė, neseniai eidama pro šią neapšviestą vietą, pašaliečių buvo apmėtyta akmenimis“, – portalui LRT.lt pasakoja E. Guobienė.

Gidės įsitikinimu, Senamiestyje, ypatingai prie Gedimino kalno, apšvietimas turi būti idealus: „Juk dabar yra prailgintas laikas, kai galima lipti į Gedimino kalną, žmonės ten labai mėgsta nueiti. Funikulierius – viena, bet žmonės dažniausiai lipa pėsčiųjų taku, kai kurie mėgsta pasivaikščioti aplink pilį, todėl, nesant apšvietimo, ten ne tik nejauku, o tiesiog baugu“.

Apie šią situaciją, kai nesugebama pasirūpinti dešimčia žibintų Pilių parke, jau ne kartą rašė ir žiniasklaida, tačiau situacija niekaip nesikeičia. Kodėl?

Vilniaus pilių direkcija: ilga istorija...

Portalui LRT.lt dėl šios situacijos kreipusis į Vilniaus pilių direkciją, šios valstybės įmonės laikinasis direktorius Danius Malinauskas teigė, jog tai – ilga istorija, prasidėjusi prieš daugelį metų.

Pasak D. Malinausko, teisiškai ši teritorija esą niekada nepriklausė jų direkcijai, de jure ir de facto ji priklauso Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijai.

„Tačiau Vilniaus pilių direkcija kažkurį laiką, nežinau, kokiu pagrindu, šią teritoriją pradėjo šviesti. Švietė ją ir tvarkė už savo pinigus, tačiau mūsų direkcija yra valstybės įmonė, gyvena iš to, ką pati uždirba, ir savo uždirbtas lėšas atiduodavo šiai teritorijai tvarkyti.

Kai tik atėjau dirbti į Vilniaus pilių direkciją ir išsiaiškinau situaciją, pradėjau kratytis nereikalingų įmonės išlaidų. Pirmiausia pavyko atsikratyti valymo darbų, kuriuos geranoriškai perėmė rezervatas, o apšvietimo niekas nenorėjo imti. [...] Situacija tokia: tai yra kaimyno, rezervato, kiemas, per kurį mes viso labo vaikštome, o kažkodėl savivaldybė mums sako, kad mes turime tą kaimyno kiemą šviesti“, – portalui LRT.lt aiškina D. Malinauskas.

Savo ruožtu kitos Kultūros ministerijos įstaigos – Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato – atstovai teigia, jog žemė patikėjimo teise direkcijai išties priklauso, tačiau tik ne elektros tinklai. „Jokie tinklai mums nepriklauso“, – tvirtina Rezervato priežiūros skyriaus vedėja Antanina Jarukaitienė.

„Kol vyko Valdovų rūmų statybos, už elektrą mokėjo Vilniaus pilių direkcija, o kai statybos baigėsi, savivaldybė turėtų pasiimti, bet jie neperėmė mokėjimo už apšvietimą, savivaldybė taip pat nenori leisti pinigų“, – komentuoja A. Jarukaitienė.

R. Adomavičius: savivaldybė pasiryžusi apšviesti

Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Romas Adomavičius tikina, jog savivaldybė esą tikrai pasiryžusi sutvarkyti ir apšviesti šią teritoriją.

„Dėl to ne kartą kreipėmės į Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkciją su prašymais patikėti šios teritorijos priežiūrą Vilniaus miesto savivaldybei. Tačiau iki šiol susitarimo nepavyko rasti. Savivaldybė negali skirti lėšų teritorijai, kuri jai nepriklauso. Direkcija finansavimą gauna ne iš savivaldybės, bet iš valstybės biudžeto“, – sako R. Adomavičius.

Portalas LRT.lt primena, jog kone identiška situacija buvo susiklosčiusi 2011-aisiais dėl Katedros aikštės priežiūros.

„Prieš kelis metus pavyko išspręsti Katedros aikštės situaciją, kai ji nebuvo tvarkoma, valoma ir apšviesta, radus sprendimus ir miestui perėmus šią teritoriją. Šiuo metu miestiečiai gali džiaugtis valoma ir apšviesta pagrindine sostinės aikšte. Tikimės, kad ir šios teritorijos klausimą pavyks išspręsti“, – komentavo R. Adomavičius.

Tačiau kiek ilgai tokia situacija dar tęsis ir miesto centro dalis skendės tamsoje – lieka neaišku. Vilniaus pilių direkcijos laikinasis direktorius D. Malinauskas siūlo, jog dalies rezervato teritorijos priežiūra būtų perduota savivaldybei, o ši esą galėtų prižiūrėti aplinką ir apmokėti už apšvietimą.

„Šita vieta – kaip kokia skylė. Pažiūrėkite, kaip atrodo visi medžiai, kurie šimtą metų neprižiūrėti. Nežinau, ką Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija ten daro. Kuris medis išgriūva, tai iš to suolą padaro. Argi čia miesto parkas? Čia savaime užaugęs miškas, kuris niekada net nebuvo normaliai suprojektuotas“, – pridūrė D. Malinauskas.

Tuo metu kultūros ministras Šarūnas Birutis įvertino, jog istorija – detektyvinė, tačiau plačiau pakomentuoti negali, nes reikia geriau su ja susipažinti.

Portalas LRT.lt dėkoja skaitytojai Simonai už pasiūlytą temą ir atsiųstas nuotraukas!

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...