captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nuo skolininko iki milijonieriaus – per metus

Ar įmanoma per metus praturtėti daugiau nei milijonu litų, kišenėje turint verslą, kuris pastaruosius keletą metų generuoja tik nuostolius? Pasirodo, įmanoma. Tokius sugebėjimus pademonstravo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis, europarlamentaras Rolandas Paksas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Ar įmanoma per metus praturtėti daugiau nei milijonu litų, kišenėje turint verslą, kuris pastaruosius keletą metų generuoja tik nuostolius? Pasirodo, įmanoma. Tokius sugebėjimus pademonstravo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis, europarlamentaras Rolandas Paksas.

Po apkaltos prezidento postą praradęs R. Paksas ilgą laiką deklaravo kuklų turtą, nors darbas Europos Parlamente garantuoja tikrai nekuklias pajamas. Vis dėlto neseniai viskas pasikeitė, o prie to aiškiai prisidėjo nušalintojo prezidento valdoma įmonė, pastaruosius penkerius metus pasižyminti labai stabiliais finansiniais rezultatais. Tiksliau, stabiliu nuostoliu.

Ši įmonė – tai R. Pakso valdoma bendrovė „Esmė“, kuriai vadovauja politiko dukra Inga Stumbrienė. „Esmei“ iš esmės nesiseka. Tarp įspūdingesnių pastarųjų metų įmonės sandorių – nebent beveik pusės milijono litų paskola R. Paksui bei 40 tūkst. litų auka „Tvarkos ir teisingumo“ partijai. 

Keistas verslas: vieni metai sėkmės ir nuostolio tradicija

Iki žengimo į politiką R. Paksas buvo žinomas kaip statybų kompanijos „Restako“ akcininkas ir prezidentas. Politiniai skandalai prie verslo sėkmės veikiausiai neprisidėjo, ir „tvarkiečių“ lyderio tarp „Restako“ akcininkų nebeliko, o vieninteliu įmonės akcininku jau senokai yra buvęs R. Pakso verslo partneris Algirdas Drakšas.

Bet europarlamentaras be verslo neliko. R. Paksas turi nuosavą įmonę, kuri finansiniais rezultatais toli gražu neblizga, bet puikiai atlieka banko funkcijas, kai pinigų reikia pačiam „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkui.

2005 m. įkurta bendrovė „Esmė“, jai nuo pat įsteigimo vadovauja „tvarkiečių“ lyderio dukra I. Stumbrienė. Registrų centro DELFI pateiktais duomenimis, „Esmė“ gali pasigirti tik vienais gerais metais. 2006 m., kitais metais po įmonės įsteigimo, ji Registrų centrui deklaravo įspūdingas pardavimo pajamas – beveik 2,86 mln. Lt. Bet į sėkmės istoriją R. Pakso dukters vadovaujamas verslas neišaugo.

2007 m. „Esmės“ pajamos dar siekė 0,93 mln. Lt, 2008 m. smuko iki vos 42,37 tūkst. litų, o pastaruosius penkerius finansinius metus (pradedant 2009 m. ir baigiant 2013 m.), Registrų centro duomenimis, R. Pakso įmonė deklaravo jokių pardavimo pajamų negavusi.

DELFI žiniomis, „Esmė“ pastaruosius keletą metų stabiliai dirba „į minusą“. Įmonės nuostoliai 2011 m. viršijo 150 tūkst. litų, 2012 m. siekė apie 80 tūkst. Lt, o pernai – daugiau kaip 140 tūkst. Lt.

Didžiulių skolų – kaip nebūta

2008 m. R. Paksas iš „Esmės“ paėmė dvi paskolas – 200 tūkst. Lt balandį ir dar 290 tūkst. Lt lapkritį. Tokius duomenis „tvarkiečių“ lyderis deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Kam skolinosi, politikas nedetalizavo. Tiesa, 2009 m. pradžioje jis iš neįvardinto fizinio asmens deklaravo nusipirkęs lėktuvą už 200 tūkst. litų.

Skolų uodega paskui R. Paksą vilkosi ilgai. Turto deklaracijoje už 2010 m. jis nurodė turįs negrąžintų paskolų už 470 tūkst. Lt. Deklaracijoje už 2011 m. ši suma padidėjo iki 521,57 tūkst. litų.

O užpernai „tvarkiečių“ lyderis skolų kupros atsikratė – europarlamentaro gautų ir negrąžintų paskolų grafoje liko tik kiek daugiau nei 10 tūkst. litų. Negana to, R. Pakso ir jo sutuoktinės Laimos Paksienės turtas (atskaičiavus negrąžintas paskolas) per metus padidėjo nuo 188,9 tūkst. iki beveik 1,37 mln. litų. Paksų turtas dar išaugo per praėjusius metus – Valstybinės mokesčių inspekcijos viešai skelbiamais duomenimis, jie dabar turi turto už daugiau nei pusantro milijono litų.

Verslininkė nukreipė pas tėtį

DELFI susisiekė su „Esmės“ direktore I. Stumbriene. Su žiniasklaida paprastai noriai ir draugiškai bendraujanti R. Pakso atžala, išgirdusi klausimus, kalbėti atsisakė ir paprašė klausimus jai atsiųsti elektroniniu paštu.

Tai ir buvo padaryta. O I. Stumbrienės atsakymas atkeliavo žaibiškai – vos per 20 minučių. Tiesa, informacijos verslininkė suteikė nedaug – ji tiesiog pasiūlė klausimus perduoti savo tėvui.

„Dėkoju už klausimus. Dėl visu klausimų, susijusių su UAB „Esmė“ ir jos veikla, prašau kreiptis į bendrovės savininką“, – atrašė I. Stumbrienė.

Paaiškino pinigų kilmę: skola įmonei padengta iš... pačios įmonės

Žinoma, DELFI susisiekė ir su „Esmės“ savininku R. Paksu. Susipažinęs su penktadienį DELFI raštu pateiktais klausimais, politikas pirmadienį paskambino nusiteikęs į visus juos atsakyti.

Paklaustas, iš kokių pinigų grąžino pusę milijono litų viršijusias skolas, kurių didžioji dalis – iš „Esmės“ gautos paskolos, R. Paksas nedvejodamas atskleidė pinigų šaltinį.

„Buvo grąžinta (skola – DELFI) iš 2012 m. gautų dividendų. (…) Priskaičiuota dividendų 641 tūkst. Lt, mokesčiai – 128 tūkst. Lt“, – savo finansinius duomenis vardijo R. Paksas.

Paprašytas patikslinti, ar 641 tūkst. Lt dividendų jam išmokėjo ta pati įmonė, t. y. jau keletą metų nuostolingai dirbanti „Esmė“, pašnekovas tai patvirtino. „Visiškai teisingai“, – sakė R. Paksas, pridurdamas, jog taip pat sumokėjo ir palūkanas už paskolą – 42 tūkst. Lt.

Jis pabrėžia, esą „Esmė“ 2009-2013 m. laikotarpiu pajamų yra gavusi. Šiuos duomenis politikas patikino gavęs iš įmonės buhalterės. Tiesa, šios pajamos kur kas mažesnės nei įmonės nuostoliai.

„Apie 162 tūkst. Lt yra gauta pajamų. Tai, pirmas dalykas, tai jau nenuostolingas verslas. Pajamos, na, ne milijardinės“, – sakė R. Paksas.

Vis dėlto DELFI priminus įmonės nuostolius pastaraisiais metais, „tvarkiečių“ lyderis pripažino, „Esmė“ yra nuostolinga.

„Taip, taip. Bet atsakinėjau į klausimą apie pajamas. Aš sakiau, kad buvo ir pajamos. Gal to nuostolio buvo daugiau negu pajamų“, – svarstė R. Paksas.

DELFI žiniomis, politiko minėta 162 tūkst. Lt suma įmonės finansiniuose dokumentuose atsispindi, tik ne kaip pardavimo pajamos. Nedideles sumas „Esmė“ gavo iš turto pardavimo, palūkanų ir pan.

„Tvarkiečių“ lyderis taip pat neslepia, kokį turtą įgijo tapdamas milijonieriumi. „Atsakymas labai paprastas. Tada buvo deklaruotas gyvenamasis namas ir kiti statiniai Palangoje, Ošupio gatvėje. Visi save gerbiantys žurnalistai tikriausiai žino. (…) Čia yra bendra nuosavybė – tiek R. Pakso, tiek L. Paksienės. Ir automobilis – 2013 m. deklaracijoje“, – teigė R. Paksas.

DELFI pasiteiravus, kodėl jis vis dar išlaiko nuostolingą įmonę, politikas tikino ketinantis anksčiau ar vėliau sugrįžti į verslą – esą būtent tam „Esmė“ ir reikalinga.

„Visą gyvenimą politiku nebūsiu. Kažkada reikės sugrįžti ir iš kažko tai valgyti duoną. Tai duoda savotišką laisvės jausmą – kad tu gali sprendimus daryti tokius, kaip tau atrodo, o ne laukti vienų ar kitų rinkimų“, – aiškino R. Paksas.

Pašnekovas taip pat įvardijo, iš ko „Esmė“ savo vieninteliais tikrai sėkmingais metais gavo daugiau nei 2,8 mln. Lt pajamų. Anot europarlamentaro, šių pajamų šaltinis – sėkminga prekyba nekilnojamuoju turtu (NT) kainų „burbulo“ metais.

„Tai yra prekyba NT, keletas žemės sklypų, kurie buvo parduoti tuo metu, kai kainos augo tiesiog valandomis. Kai kam buvo geri (metai – DELFI). Kas pataikė, kas nepataikė. Bet mums pavyko“, – pasidžiaugė R. Paksas.

R. Bilkštytė: dividendai iš nuostolingos įmonės – ne toks jau dažnas reiškinys

Verslas dividendus paprastai moka tada, kai dirba pelningai. Tokią paprastą verslo tiesą, paprašyta įvertinti R. Pakso pinigų srautus, DELFI pateikė mokesčių ekspertė, konsultacijų kompanijos „Fidexperta“ steigėja Rūta Bilkštytė.

„Dividendai yra išmokami iš pelno. O pelnas gaunamas tada, paprastai šnekant, kada pajamos didesnės negu išlaidos“, – konstatavo R. Bilkštytė.

Anot jos, gali būti, kad dividendai išmokėti iš finansinių rezervų, sukauptų sėkmingesniais veiklos metais.

„Gal yra sukauptas didelis pelnas iš ankstesnių laikotarpių? (…) Jeigu buvo labai pelninga veikla, o to pelno iš karto neišsimokėjo“, – svarstė ekspertė.

Anot jos, visai tikėtina, kad įmonės pelną akcininkas buvo pasiėmęs paskolos pavidalu, kaip „avansą“. „Išsiėmė kaip paskolą, bet iš tikrųjų tai buvo kaip dividendai“, – sakė R. Bilkštytė.

Vis dėlto pašnekovė neslėpė abejojanti, kam apskritai reikalingas verslas, metai po metų dirbantis nuostolingai. „Labai keistai atrodo – kam savininkui tuos nuostolius iš viso turėti?“ – stebėjosi R. Bilkštytė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...