captcha

Jūsų klausimas priimtas

KT: dabartinė studentų rotacija prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį pareiškė, kad Mokslo ir studijų įstatyme įteisinta nuostata, kad jeigu asmens studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis, tas asmuo netenka valstybės finansavimo studijoms, prieštarauja Konstitucijai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį pareiškė, kad Mokslo ir studijų įstatyme įteisinta nuostata, kad jeigu asmens studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis, tas asmuo netenka valstybės finansavimo studijoms, prieštarauja Konstitucijai.

KT pažymėjo, kad to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis gali ir neatitikti visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės, taigi šios reikšmės juo labiau gali neatitikti ir ne daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis studijų rezultatų vidurkis.

Taip pat studijų rezultatų vidurkiui atitinkant visuotinai pripažįstamą žodžio „geras“ reikšmę, šios reikšmės gali neatitikti ne daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis studijų rezultatų vidurkis, teigiama pranešime spaudai.

KT pateikia pavyzdį, kai to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis pagal dešimties balų vertinimo skalę yra 8 balai. Tokiu atveju konkretaus asmens studijos bus toliau valstybės finansuojamos, jeigu jo studijų rezultatų vidurkis yra 6,4 balo ir daugiau.

Tuo atveju, kai to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis yra 7 balai, konkretaus asmens studijos bus toliau valstybės finansuojamos, jeigu jo studijų rezultatų vidurkis yra 5,6 balo ir daugiau. Taigi, KT vertinimu, Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas toks gero mokymosi kriterijus, kuriuo vadovaujantis sudaromos prielaidos valstybės lėšomis finansuoti ir tokių valstybinėse aukštosiose mokyklose besimokančių piliečių studijas, kurių studijų rezultatų vidurkis, taigi ir mokymasis, neatitinka visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės.

Tai neatitinka Konstitucijos nuostatos, kad gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas, konstitucinio teisinės valstybės principo.

Tačiau KT pripažino, kad tame pačiame įstatyme nustatytas laikotarpis, kuriuo vertinami studento mokymosi rezultatai, neprieštarauja Pagrindiniam šalies įstatymui.

KT pažymėjo, jog studijų metai yra ilgiausias galimas įstatymu ir aukštųjų mokyklų aktais nustatytas laikotarpis užtikrinant, kad būtų laikomasi iš Konstitucijos nuostatos, kad gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas, kylančių reikalavimų: reguliariai vertinti studijuojančiųjų mokymosi rezultatus, o nustatant laikotarpį, po kurio sprendžiama, ar studijuojančiųjų valstybinėse aukštosiose mokyklose mokymosi rezultatai atitinka įstatyme nustatytus gero mokymosi kriterijus, atsižvelgti į galimybę įvertinti visų aukštosios mokyklos to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatus.

KT neginčijo ir Mokslo ir studijų įstatymo tiek, kiek joje nustatyta, kad senato nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 aukštosios mokyklos tarybos nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams.

KT pažymėjo, kad aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelį pasirenka įstatymų leidėjas, o ne pačios aukštosios mokyklos. Įstatymų leidėjas, nepaneigdamas aukštųjų mokyklų autonomijos, demokratiniais valdymo principais grindžiamos jų savivaldos, gali nustatyti įvairius aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelius, nutarė KT.

Įstatymu, kuriuo nustatomi aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelis ir aukštųjų mokyklų valdymo institucijų sudarymo principai, turi būti sudaromos prielaidos įgyvendinti iš konstitucinio aukštųjų mokyklų autonomijos principo kylančius reikalavimus.

KT pažymėjo, kad tokie reikalavimai yra garantuoti aukštųjų mokyklų teisę pačioms sudaryti valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, užtikrinti aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės teisę lemti sprendimus dėl aukštosios mokyklos reikalų tvarkymo.

Laikantis šių reikalavimų ir siekiant didesnės aukštųjų mokyklų atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei, įstatymu galima nustatyti, kad dalis aukštųjų mokyklų kolegialių valdymo institucijų, įgyvendinančių aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, narių skiriami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka įstatymuose nustatytais pagrindais iš asmenų, nepriklausančių tos aukštosios mokyklos bendruomenei, teigiama KT pranešime spaudai.

KT neginčijo ir Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, kad 4 arba 5 aukštosios mokyklos tarybos nariai atrenkami ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Aukštojo mokslo taryba yra ekspertinė institucija, sudaroma Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau ne politinio pasitikėjimo pagrindu. Ji sudaroma iš pripažintų visuomenėje, nepriekaištingos reputacijos švietimo, mokslo, kultūros, verslo arba viešojo sektoriaus atstovų, pasiekusių reikšmingų tam tikros veiklos rezultatų, išmanančių Lietuvos ir pasaulio aukštojo mokslo plėtros tendencijas.

Tvarką, pagal kurią įvertinamas Aukštojo mokslo tarybos atliktas kandidatų į aukštosios mokyklos tarybos narius, nepriklausančius aukštosios mokyklos personalui ir studentams, įvertinimas, nustato aukštosios mokyklos bendruomenei atstovaujančios institucijos – senatas ir studentų atstovybė. Aukštojo mokslo tarybos atlikto kandidatų įvertinimo rezultatai besąlygiškai nesaisto subjektų, skiriančių aukštosios mokyklos tarybos narius.

Teismas konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu nėra sudaroma prielaidų varžyti aukštosios mokyklos autonomijos suponuojamą aukštosios mokyklos bendruomenės teisę spręsti, kokie asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytus reikalavimus, gali tinkamai jai atstovauti aukštosios mokyklos valdymo institucijose.

Taip nėra sudaroma sąlygų Vyriausybei įsiterpti į aukštųjų mokyklų autonomijos sritį, nepagrįstai kištis į aukštųjų mokyklų valdymą ir paneigti aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės savivaldą.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...