captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvių kalbai būtinas technologinis proveržis, teigia tyrinėtojai

Lietuvių kalba pagal visus kalbos technologijų vertinimų parametrus Europoje atsiduria paskutinėje vietoje, todėl jai būtinas proveržis skaitmeniniame amžiuje, teigia kalbininkai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietuvių kalba pagal visus kalbos technologijų vertinimų parametrus Europoje atsiduria paskutinėje vietoje, todėl jai būtinas proveržis skaitmeniniame amžiuje, teigia kalbininkai.

„Man nemalonu vis kartoti, bet šnekos atpažinimo ir sintezavimo srityje esame paskutiniai, mašininio vertimo – esame paskutiniai, teksto analizės – esame paskutiniai. Kalbos ištekliai – nors atrodė, kad jų turime nemažai, tačiau labai trūksta moderniųjų išteklių, kompiuteriams, o ne žmonėms reikalingų dalykų, – ir čia esame paskutiniai“, – vardijo Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Jolanta Zabarskaitė.

Pasak jos, nemalonu ir tai, kad, šiemet pasaulinėje konferencijoje Stambule susirinkus viso pasaulio kalbų technologijų tyrinėtojams, lietuvių kalbos technologijos nebuvo pristatytos – esą nebuvo nė vieno doktoranto iš Lietuvos, nors užsiimančių kalbos technologijomis mokslininkų mūsų šalyje yra pakankamai.

Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Europos kalbos technologijų amžiuje“ pristatyta Lietuvių kalbos instituto parengta Baltoji knyga, skirta skaitmeninėms lietuvių kalbos technologijoms ir jų būklės analizei.

„Nors Vyriausybė nuolat pabrėžia siekį užtikrinti kalbos technologijų plėtrą (...), tačiau yra išvada, kad lietuvių kalba, kaip nekomercinė kalba, plėtodama kalbos technologijas susiduria su daugeliu sunkumų ir problemų, kurios būdingos mažiau vartojamos kalbos raidai. Čia gali padėti mūsų kolegos užsienyje, kurie tuos kelius yra praėję, kitaip sakant, lietuvių kalbos situacijoje mes neturėtume išradinėti dviračio, pavyzdžiui, estų rezultatai šioje srityje yra daug geresni negu mūsų. Taip pat kalbos technologijoms svarbūs žmogiškieji ištekliai – man atrodo, kad žmonių trūksta, nors kompetencijos mes turime“, – kalbėjo instituto vadovė.

Konferencijoje pateikti duomenys, liudijantys realią kalbų nykimo grėsmę pasaulyje. „National Geographic“ duomenimis, pasaulyje vidutiniškai kas 14 dienų miršta viena kalba. Šis procesas intensyviausias Šiaurės Australijoje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Šiaurės Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės zonoje, Rytų Sibire bei JAV pietvakariuose. Tai daugiausia genčių kalbos, kurios neturi rašto.

Lietuvoje kalbininkai pastebi spartų karaimų kalbos, priklausančios tiurkų kalbų grupei, nykimo procesą, o skandalingu dalyku vadina tai, kad Lietuvoje, kurioje ši tauta gyvena daug amžių, nėra sukaupta karaimų kalbos išteklių.

Atlikti tyrimai rodo, kad skaitmeninės technologijos ir tokias mažas kalbas padeda išgelbėti arba bent sulėtina jų nykimo procesą.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...