captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sustoję ant „Stop“ linijos, galite gauti baudą už važiavimą per raudoną šviesą

Kai kurie vairuotojai teigia gavę baudą už važiavimą per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, nors iš tiesų to nedarė, o tik užvažiavo ant „Stop“ linijos. Kodėl taip nutinka, aiškinosi LRT Televizijos laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“.
V. Jurevičiaus (BFL) nuotr.
V. Jurevičiaus (BFL) nuotr.

Kai kurie vairuotojai teigia gavę baudą už važiavimą per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, nors iš tiesų to nedarė, o tik užvažiavo ant „Stop“ linijos. Kodėl taip nutinka, aiškinosi LRT Televizijos laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“.

„Stop“ linijos nubrėžtos beveik visose reguliuojamose sankryžose. Kelių eismo taisyklėse aiškiai numatyta, kad užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui vairuotojas turi sustoti ne tik laiku, bet ir vietoje.

Jeigu dėl pavėluoto stabdymo kirsite „Stop“ liniją, galite sulaukti baudos. Taip atsitiko ir vairuotojui Pavelui Martysevičiui. Vyriškis labai nustebo, kai iš policijos gavo nuotrauką, kurioje įamžintas jo automobilis vienoje iš Vilniaus sankryžų, kur susikerta Naugarduko ir Švitrigailos gatvės.

Vilniečiams tai ne naujiena, tačiau sostinės svečiams, atvykusiems iš kitų miestų, tai gali būti nemaloni staigmena su nemaža bauda. P. Martysevičius sako, kad kirto tik „Stop“ liniją, o sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui nepervažiavo, tačiau už ne vietoje sustabdytą mašiną vyriškiui teko susimokėti 100 litų baudą.

„Važiuojant Švitrigailos gatve užsidegė raudonas šviesoforo signalas, nespėjau laiku sureaguoti. Paspaudžiau stabdžio pedalą, bet priekiniais ratais pervažiavau „Stop“ liniją. O kadangi buvo užfiksuotas 20 km/h greitis, tai teko gauti baudą“, – pasakoja P. Martysevičius.

Nuotrauką užfiksavo speciali greičio kontrolės įranga, kuri fotografuoja transporto priemones, pervažiavusias „Stop“ linijas. Tokios priemonės įrengtos septyniose sostinės vietose.

Kaip pasakoja Vilniaus m. savivaldybės Eismo organizavimo sk. Eismo valdymo poskyrio vedėjas Edvardas Garbovskis, prie šių sankryžų yra po dvi eismo srautų fiksavimo zonas.

„Pirmoji eismo srautų zona fiksuoja artėjantį automobilį ir jo sustojimą – ji įrengiama prieš „Stop“ liniją. Kita panaši fiksavimo zona įrengiama už „Stop“ linijos – ji jau fiksuoja pažeidimo atvejį“, – aiškina E. Garbovskis.

P. Martysevičius pripažįsta, kad jo automobilio priekiniai ratai jau buvo už linijos, tačiau per raudoną signalą sankryžos jis nepervažiavo. Nepaisant to, bauda skirta už važiavimą degant draudžiamam šviesoforo signalui.

„Nuotraukose irgi nebuvo, kad pervažiuota sankryža, buvo priekiniais ratais pervažiuota [linija]. Pareigūnė aiškino, kad iš žmogiškosios pusės tas dalykas suprantamas, bet techniškai negalima to įrodyti ir, kadangi buvo užfiksuotas tam tikras greitis, teko susimokėti [baudą]. Paties klaida, kad laiku nepastebėjau“, – sako P. Martysevičius.

Policijos pareigūnai pastebi, kad vairuotojai labai dažnai „Stop“ linijos apskritai nepaiso. Geriausiu atveju sustoja ant jos, o dažniausiai ir gerokai už linijos. Todėl klausimą, ar pervažiavo, ar nepervažiavo vairuotojas degant raudonam signalui, padeda išspręsti sistemos užfiksuotas greitis.

„Jei būna labai mažas greitis – iki 10–15 km/h, tokiu atveju buvo galima sustabdyti iki įvažiavimo į sankryžą. Bet jeigu greitis didesnis, tikrai nebuvo galimybės sustabdyti ir sankryža buvo pervažiuota per raudoną šviesoforo signalą.

Jeigu ratai yra tik už „Stop“ linijos, o greitis – 50 km/h, nepatikėsiu, kad jūs tuoj pat ir sustojote už vieno metro. Pareigūnai mato, kokiu greičiu tuo metu važiavote ir kokios buvo galimybės sustabdyti iki sankryžos“, – teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos sk. viršininkas Dainius Šalomskas.

Jeigu „Stop“ linijos pažeidėjai per raudoną signalą nevažiavo, tuomet už ką skiriamos baudos? Advokatas Edmundas Rusinas mano, kad bausti už „Stop“ linijos kirtimą galima, tačiau reikėtų taikyti kitokią atsakomybę.

„Tai priklauso nuo aplinkybių. Jeigu staigiai sustodamas nesudariau kitiems vairuotojams kliūties ar pavojingos situacijos, net jei ir šiek tiek kirtau liniją, tokia atsakomybė neturėtų atsirasti. Nes pats savaime pažeidimas reikšmingas tada, kada pažeidė saugomą gėrį. Šiuo atveju – jeigu aš nevažiavau per sankryžą [degant draudžiamai šviesai], nesudariau kliūties, pavojaus, kuris galėjo kilti, tai didesnė vertybė turėtų būti tas faktas, kad aš likau stovėti.

Draudžiama važiuoti degant raudonos spalvos signalui. Jeigu asmuo baudžiamas už tai, tačiau iš tiesų per raudonos spalvos signalą nevažiavo, tai tokia nuobauda nėra pagrįsta ir teisėta“, – tvirtina E. Rusinas.

Pasak advokato, pervažiavus „Stop“ liniją, tačiau spėjus sustoti ir nevažiuoti per draudžiamą signalą, būtų teisingiau skirti baudą už ženklinimo reikalavimų nepaisymą.

„Nėra tikslo pervažiavus liniją 2 cm žmogų bausti. Jeigu dėl to buvo išsaugota didesnė vertybė –  toks pažeidimas nėra pavojingas, todėl jis neturėtų būti traktuojamas kaip administracinis teisės pažeidimas ir asmuo neturėtų būti traukiamas atsakomybėn“, – mano E. Rusinas.

Skaičiuojama, kad per metus automatinė įranga vidutiniškai kas mėnesį fiksuoja apie 700 pažeidimų. Tačiau ar visi pažeidėjai pervažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, ar tik  kirto „Stop“ liniją? Policijos pareigūnai sako, kad linijos nubraižytos ne dėl grožio. Todėl važiuojant sankryžos link reikėtų tiksliai numatyti: ar spėsite laiku pervažiuoti sankryžą, ar nereikės sustoti už „Stop“ linijos ir baigti manevro per raudoną šviesoforo signalą.

Pareigūnai primena, kad už važiavimą degant draudžiamam šviesoforo signalui, galite pusei metų netekti teisės vairuoti arba gali grėsti bauda nuo 100 iki 200 litų.

„Keliai. Mašinos. Žmonės“ – pirmadieniais, 22.30 val., per LRT Televiziją. Laidos įrašus galite peržiūrėti LRT Mediatekoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...