captcha

Jūsų klausimas priimtas

Studijos užsienyje kartais baigiasi liūdnai

Išvažiavo į užsienio universitetą, o sužinojo, kad studijuoja žemo lygio kolegijoje. Apie tokius lietuvių studentų nuotykius pasakoja Lietuvos aukštosios mokyklos, sulaukiančių prašymų priimti atgal. Specialistai perspėja, kad studijos yra prekė, o prekę reikia rinktis itin atsakingai.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Išvažiavo į užsienio universitetą, o sužinojo, kad studijuoja žemo lygio kolegijoje. Apie tokius lietuvių studentų nuotykius pasakoja Lietuvos aukštosios mokyklos, sulaukiančių prašymų priimti atgal. Specialistai perspėja, kad studijos yra prekė, o prekę reikia rinktis itin atsakingai.

„Dabar turiu du studentus, kurie pas mus nori grįžti iš Danijos – jie ten įstojo į žemo lygio kolegiją. Kadangi kolegija yra gero universiteto miestelyje, jie galvojo, kad įstojo į gerą universitetą“, – DELFI sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektorius Romualdas Kliukas.

R. Kliuką jaudina, kad vidurinę mokyklą baigę mūsų vaikai visokiais būdais stumiami mokytis į užsienį. Štai „Litexpo“ vykstančioje studijų parodoje dalyvauja užsienio universitetai, apie kurių kokybę neinformuojama.

Kada studentai meta studijas, prorektoriui tenka pasirašinėti įsakymus. Pasirašant dokumentus, turi būti nurodyta aiški išėjimo priežastis: dekanas ar prodekanas turi nuoširdžiai pašnekėti ir nurodyti, kodėl studentas palieka universitetą.

„Pamatau, kad labai geras vaikas išvažiuoja studijuoti į Daniją, į architektūros mokyklą. Nors mūsų, VGTU, architektų mokykla Europoje yra prestižinė. Kad tai pavyzdinė mokykla, kaip ruošti architektus, pasakė Europos ekspertai. Tėvai paima didžiulę paskolą, vaikas išvažiuoja į Daniją, po 3 mėnesių grįžta. Kodėl? Nes bakalauro studijose – 5 kontaktinės valandos per savaitę“, – pasakoja R. Kliukas. Minėtas studentas grįžo į VGTU, bet jau į mokamas studijas, mat išvažiavęs į Daniją neteko valstybės finansuojamos vietos.

Prorektorius aiškina, kad Danijoje kita mokymo sistema: dirbti daugiau reikia savarankiškai. Palyginimui VGTU per savaitę siūloma 12 kontaktinių valandų, kas dvi savaites vyksta peržiūros, dėstytojų konsultacijos.

„Iš užsienio grįžta net tie, kurie buvo studijoms tikrai pasiruošę, motyvuoti, gerai mokėsi. Suklaidintų, kurie į pirmą kursą įstoja, kasmet būna ir bus, kasmet po kokių 10 surenkame“, – dėstė R. Kliukas.

P. Žiliukas: būna, kad praregi ir grįžta

Pasak Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidento prof. Prano Žiliuko, kasmet į Lietuvos aukštąsias stoja šimtai ar daugiau studentų, kurie grįžo iš studijų Vakaruose.

„Faktas, kad tokios mokyklos labai vilioja. Kai Vilniuje organizuojama aukštųjų mokyklų mugė, reklamuotis atvažiuoja apie pusšimtį mažai girdėtų gana negarsių aukštųjų mokyklų, kurios nebūtinai teikia bakalauro/magistro laipsnius, gal tik tam tikro tipo sertifikatus, kurie kai kuriose šalyse turi savo vertę, bet būna gana daug problemų su pripažinimu kitose šalyse, taip pat ir pas mus“, – sako P. Žiliukas.

Pasak P. Žiliuko, reklamuotis į Lietuvą retai atvyksta garsūs universitetai. Kita vertus, į tokius universitetus kaip Oksfordo, Kembridžo, Edinburgo įstoti gana sunku, keliami aukšti reikalavimai.

„Studijuoti išvažiuoja gana daug ir tikrai į gana kuklias įstaigas. Pagal reputaciją ir reitingus kai kurios mokyklos gal net žemiau už Lietuvos aukštąsias mokyklas. Bet nieko nepadarysi – žmonės nori naujos patirties ir renkasi jiems įkandamą pasiūlymą. Rezultatas būna ir toks, kad praregėjus grįžtama“, – kalbėjo pašnekovas.

Pirma studijos, paskui – aiškinimasis, ką baigė

„Dažnai žmonės pirma baigia studijas, o tada pradeda domėtis, kas tai yra. Lygiai tą patį matome, kai atliekami pažymių konvertavimai – žmonės nesiorientuoja vertinimo sistemoje ir kartais gauti įvertinimai neatitinka lūkesčių. Jiems atrodo, kad gavo gerus pažymius, o paaiškėja, kad jie nėra susipažinę su vertinimo sistemomis ir panašiai“, – aiškina Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) Kvalifikacijų vertinimo skyriaus vedėja Giedra Katilauskienė. Ji kasdien susiduria su užsienyje vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijusiais asmenimis. Pasak G. Katilauskienės, problemų ir nesusipratimų kyla, nes įvairiose šalyse švietimo sistemos skirtingos.

Kaip pavyzdį specialistė pateikia Jungtinę Karalystę. Čia įgytas „Higher National Diploma“ ar „Foundation Degree“ nebūtų lygiavertis Lietuvoje teikiamam profesiniam bakalauro ar bakalauro kvalifikaciniam laipsniui. O Škotijoje įgijus „Master of Arts“ kvalifikaciją reiktų žinoti, kad ji galėtų atitikti Lietuvoje teikiamą bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Štai Latvijoje yra trumpasis ciklas – kelių metų studijos, po kurių įgyjama baigtinė kvalifikacija, tačiau Lietuvoje trumpojo ciklo studijų nėra, taigi nėra ir jų atitikmens.

„Šiuo atveju pati didžiausia rekomendacija svetur išvykstančiam žmogui yra pasižiūrėti, kokia toje šalyje švietimo sistema, kokios kvalifikacijos teikiamos, mat kvalifikacijos pavadinimas nebūtinai reiškia tai, ką žmogus supranta. Kitaip sakant, „Bachelor“ dar nereiškia, kad tai bakalauras, mat kai kuriose šalyse bakalauras suteikiamas baigus vidurinę mokyklą.

G. Katilauskienė ragina į siūlomas studijas žiūrėti atidžiai, nes aukštoji mokykla suinteresuota pritraukti studentą. Reikia domėtis, ar aukštoji mokykla yra pripažinta savo šalyje, kokio lygmens studijas turi teisę siūlyti, ar vykdoma studijų programa yra akredituota.

„Šiuo metu studijos yra prekė. Jei einame pirkti televizoriaus ar kito daikto, preke domimės, lygiai taip pat su studijomis – prieš eidamas studijuoti, žmogus turėtų žinoti, kur eina ir ką gaus“, – išvengti skaudžių atvejų ragina SKVC atstovė.

Į daugelį klausimų gali atsakyti šalies, kurioje yra pasirinkta aukštoji mokykla, nacionalinis informacijos centras (ENIC/NARIC).

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...