captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Linkevičius: atleisti vadžias ir sumažinti sankcijas būtų didelė klaida

Sankcijų Rusijai sumažinimas po Vakarų nepripažįstamų „rinkimų“ Rytų Ukrainoje būtų didelė klaida, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Sankcijų Rusijai sumažinimas po Vakarų nepripažįstamų „rinkimų“ Rytų Ukrainoje būtų didelė klaida, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Labai lemiamas momentas dabar ir, sakyčiau, ne tik pačioje Ukrainoje, bet ir mūsų pačių elgesyje ir veiksmuose, tarptautinės bendruomenės sutelktume – kalbėkime atvirai. Nes tokių tendencijų ir anksčiau buvo juntama, kad galbūt reiktų pakeisti taktiką, galbūt pasigirsta tokių komentarų, kad šitos sankcijos nėra tokios veiksmingos, gal reiktų jų atsisakyti. (...) Galbūt net ir sunku, aišku, dabar taip prognozuoti, bet galima tokią prielaidą daryti, kad tolimesnė invazija Rytų Ukrainoje taip pat yra ruošiama, todėl atleisti vadžias ar, kitaip tariant, sumažinti spaudimą, būtų didžiulė klaida“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė ministras.

Jo teigimu, situacija yra pablogėjusi, todėl ryžtingas elgesys – vienintelis būdas išvengti dar vieno įšaldyto konflikto.

„Turime iš tikrųjų susitelkti ir po to, kas įvyko, vadinamieji rinkimai, yra situacijos pablogėjimas, yra pažeisti visi susitarimai, kurie rugsėjo pradžioje buvo pasiekti Minske, todėl privalome ryžtingai elgtis, nes kitu atveju sukursime – daugelis mano, kad jau tai yra sukurta – dar vieną užšaldytą konfliktą, ir jis bus tas kliuvinys, kuris trukdys Ukrainai integruotis į europinę erdvę. Matyt, toks ir yra sumanytojų tikslas“, – kalbėjo L. Linkevičius.

L. Linkevičius: reikia plėsti nepageidaujamų ES asmenų sąrašą

Užsienio reikalų ministras teigia, kad reikėtų plėsti nepageidaujamų Europos Sąjungoje (ES) asmenų sąrašą.

„Iš tikrųjų tas sąrašas yra labai menkas – 119 asmenų jame yra, jei neklystu. O pagal tą mastą veiklos ir šitą užmojį, koks dabar yra įsisiūbavęs, mes matome, kad į žymiai daugiau asmenų turėtumėm sutelkti savo dėmesį“, – kalbėjo L. Linkevičius, paklaustas, ar pritaria Vokietijos kanclerės Angelos Merkel patarėjo pareiškimui, jog sekmadienį rytinėje Ukrainoje vykusiuose ginčytinuose rinkimuose išrinkti separatistų lyderiai turėtų būtų įtraukti į juodąjį sukilėlių ir Rusijos pareigūnų, kuriems draudžiama įvažiuoti į ES teritoriją, sąrašą.

Ministro nuomone, aktyviau moralinę poziciją dėl konflikto Rytų Ukrainoje turėtų pareikšti ir tam tikrų bendruomenių atstovai, matydami netinkamą kolegų elgesį.

„Matome, kai kurie garsieji aktoriai, prisidengę spaudos šalmais, šaudo į ukrainiečius ir tai, matyt, neturėtų atrodyti savaime suprantami dalykai, čia turėtų reaguoti ir tarptautinės, profesinės sąjungos, turėtų reaguoti ir žurnalistai, aš manau. Nes prisidengus spaudos šalmu šaudyti į žmones, matyt, ne pats geriausias būdas išreikšti savo požiūrį. (...) Aš manyčiau, ne tik politikai, bet visų visuomenės sluoksnių atstovai, jiems tokia tiesos akimirka atėjo – ir tiems, kurie taip elgiasi, ir, noriu pabrėžti, tiems, kurie vertina tuos veiksmus“, – mano ministras.

Ministras: NEAFC turi kompensuoti nuostolius dėl „Jūros vilko“ arešto

Lietuvos užsienio reikalų ministras mano, jog dėl žvejybos laivo „Jūros vilkas“ sulaikymo atsakinga Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (angl. The North East Atlantic Fisheries Commission, NEAFC). Anot L. Linkevičiaus, būtina reikalauti, kad ji atlygintų nuostolius.

„Mes iš tikrųjų daug ko nežinojom, bet nežinojom ne tik mes, bet ir daugelis kitų. Komisija, kuri atsakinga už laivybą, tarptautinė organizacija, tame regione neinformavo šalių, kad pasikeitusios koordinatės. (...) Aš visiškai sutinku su mūsų žemės ūkio ministre, kad mes turime reikalauti per mūsų atstovus – Europos Komisiją – kad mums kompensuotų nuostolius. Ir kalti tie, kurie šitos informacijos nepateikė ir suklaidino daugelį žmonių, valstybių ir įgulų“, – „Žinių radijui“ sakė L. Linkevičius.

Ministro manymu, pradžioje, sulaikius „Jūros vilką“, Lietuva į Rusijos veiksmus reagavo adekvačiai, tačiau dabar aplinkybės pasikeitė.

„Tuo metu mes daugiau informacijos ir neturėjome, tuomet, kai išsiaiškinom, turėjom reaguoti operatyviai, tą ir padarėme. (...) Buvo akivaizdūs pažeidimai, kurie buvo patvirtinti pradinėje stadijoje ir tarptautinių organizacijų. Čia viskas ne taip paprasta. Na, o dabar padėtis tokia, kokia yra, ir turim reaguoti pasikeitusiomis aplinkybėmis“, – aiškino L. Linkevičius.

Lietuva siekia, kad NEAFC prisiimtų atsakomybę dėl „Jūros vilko“ sulaikymo Rusijos Barenco jūroje. Lietuva mano, kad dėl areštuoto laivo turėtų būti atsakinga NEAFC, nes ji Lietuvai ir kitoms šalims laiku nepateikė informacijos apie pasikeitusias Rusijos išskirtinės ekonominės zonos ribas, pasirašius dvišalį susitarimą dėl žvejybos su Norvegija. Dėl to Lietuvos laivas galėjo peržengti ribas, žvejodamas krabus Barenco jūroje.

Lietuva naujojo ES žemės ūkio komisaro Karmeno Vella prašo tarpininkauti, siekiant, kad komisija pripažintų savo klaidą.

Murmansko teismas administracinę bylą toliau nagrinės lapkričio pabaigoje. Teismas yra paskyręs 36,6 mln. rublių (2,4 mln. litų) užstatą už laivo paleidimą, kurį advokatai ketina skųsti.

Apkaltinusi neteisėta krabų žvejyba, Rusija laivą „Jūros vilkas“ sulaikė rugsėjo mėnesį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...