captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitė: patys save tik kritikuojame, o kiti įvertina

Garbingas Vokietijos žurnalų leidėjų asociacijos „Auksinės Viktorijos“ apdovanojimas, skirtas Baltijos šalims, yra suteiktas Lietuvai bei kiekvienam jos piliečiui už tai, kad esame valstybė, gebanti savarankiškai atsistoti iš bet kokios bėdos, maža to, padėti atsistoti kitam. Taip interviu LRT radijui teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Garbingas Vokietijos žurnalų leidėjų asociacijos „Auksinės Viktorijos“ apdovanojimas, skirtas Baltijos šalims, yra suteiktas Lietuvai bei kiekvienam jos piliečiui už tai, kad esame valstybė, gebanti savarankiškai atsistoti iš bet kokios bėdos, maža to, padėti atsistoti kitam. Taip interviu LRT radijui teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Patys žinome, kad mes – labai savikritiški ir mokame save tik kritikuoti. O įvertina kiti, kurie mato mus iš šono, palygina su kitais regionais (tiek Europos, tiek pasaulio) ir pasako – nors jums ir buvo sunku, bet susitvarkėte puikiai, jūs esate pavyzdys, kaip galima prisiimti atsakomybę už savo valstybes ir kurti ateitį patiems, garantuoti tikrą energetinę nepriklausomybę patiems, kad tai darėte patys – atsistojote ant kojų po krizės. Visa tai vertina kiti ir vertina puikiai“, – įsitikinusi šalies vadovė, garbingo apdovanojimo vykstanti atsiimti į Vokietiją.

Ji primena, kad Vokietijoje prieš 25 metus griuvo Berlyno siena, tapusi Šaltojo karo simboliu. D. Grybauskaitės manymu, šių dienų kontekste Berlyno sienos griūties data yra ypač svarbi, nes, praėjus 25 metams, Europoje atsiranda valstybė, norinti sienų. „Todėl ypač svarbu, kad vertintume, ką turime. Už laisvę ir taiką reikia kovoti kasdien ir niekam neleisti uzurpuoti nei teisės į laisvę, nei teisės į nepriklausomą valstybingumą, niekas negali Europoje to pakartoti. Ir kiekviena šalis, kiekvienas iš mūsų atsakingas, kad Europa liktų laisva ir gyventų taikiai“, – sako D. Grybauskaitė.

– Prezidente, Vokietijoje atsiimsite Žurnalų leidėjų asociacijos garbingą „Auksinės Viktorijos“ apdovanojimą, skirtą Baltijos šalims. Ką jis reiškia mums?

– Norėčiau paminėti, kad tai gal skamba kaip [tik] Žurnalų leidėjų asociacija. Išties tai yra 400 didžiausių leidyklų, tai – viena didžiausių įtakingų nevyriausybinių organizacijų, kuri tokius sprendimus daro be politinės įtakos. Tai reiškia pripažinimą, ypač, kai tai skiriama valstybėms už europinę idėją arba metų europiečio poziciją. Tai reiškia, kad turime objektyviausią trijų Baltijos šalių įvertinimą. Tai yra labai garbingas apdovanojimas, nes tokius apdovanojimus yra gavę tiek politikos asai, tiek premjerai, tiek Europos Komisijos pirmininkai ir t. t. Todėl tai yra didžiulis visų trijų Baltijos valstybių įvertinimas būtent mūsų laisvės 25-mečio išvakarėse, Vokietijos sienos griūties 25-mečio išvakarėse. Taigi labai simboliška, kad būtent Vokietijoje mus taip įvertino didžiulė, įtakinga, nepriklausoma organizacija ir kad tai yra visų mūsų Lietuvos žmonių, Baltijos šalių žmonių pastangų įvertinimas per šiuos 24 nepriklausomybės metus.

– Kartu su kitais Baltijos valstybių vadovais, susitiksite su prezidentu Joachimu Gaucku. Kokius klausimus aptarsite?

– Su prezidentu, ypač tokios šalies, kaip Vokietija, turime labai daug apie ką pakalbėti, kas mums tikrai yra be galo svarbu, nes Vokietija yra viena svarbiausių šalių, kuri apsprendžia Europos likimą, daro įtaką daugeliui sprendimų. Taigi, sakyčiau, turime dvi didžiules temas, apie ką kalbėsime: tai – mūsų europiniai reikalai, mūsų dvišaliai santykiai su Vokietija, nes žinome, kad mūsų visų trijų Baltijos šalių ekonomikai, taigi ir Lietuvos, daro įtaką tai, kas vyksta Vokietijoje. Mūsų prekyba, mūsų investicijos yra labai priklausomos nuo Vokietijos ekonomikos vystymosi. O Europa kol kas ir jos vystymasis lėtėja. Tai gali turėti ir mums tam tikrų pasekmių. Nuo Vokietijos priklauso ir energetinis Europos saugumas, informacinis saugumas. Taigi tai būtų ir ekonomika, ir energetika, ir kiti sektoriai. Na, ir, žinoma, nuo Vokietijos labai priklauso mūsų regioninis saugumas, o taip pat ir karinis, nes tai yra įtakinga NATO šalis. Taigi tikrai yra daug apie ką pakalbėti su prezidentu.

– Minėjote apie tarpusavio santykių įtaką. O kaip apibūdintumėte dabartinius Vokietijos ir Lietuvos santykius?

– Anksčiau galvojau ir dabar esu įsitikinusi, kad tie santykiai yra tik gerėjantys. Mumis Vokietija ir Vokietijos žmonės [pasitiki], ir būtent šis apdovanojimas rodo, kad tai – tam tikra prasme ir Vokietijos žmonių pasitikėjimas Baltijos šalimis, kad esame patikimas regionas, panašus į Vokietiją, panašiai elgiamės su savo ekonomine drausme, savo verslo kultūra, [tai rodo,] kad mumis galima pasitikėti. Šis apdovanojimas yra ne tik už tai, ką atlikome, padarėme, kaip mus mato pasaulis, bet ir už tai, kad į mus investuoja kaip į ateities Europos tvarų, patikimą regioną. Toks pasitikėjimas išties mums suteikia pasididžiavimą, pasididžiavimą mūsų šalimis ir mūsų žmonėmis, kas svarbiausia. Patys žinome, kad mes – labai savikritiški ir mokame save tik kritikuoti, o įvertina kiti, kurie mato mus iš šono, palygina su kitais regionais (tiek Europos, tiek pasaulio) ir pasako – nors jums ir buvo sunku, bet susitvarkėte puikiai, jūs esate pavyzdys, kaip galima prisiimti atsakomybę už savo valstybes ir kurti ateitį patiems, garantuoti tikrą energetinę nepriklausomybę patiems, kad tai darėte patys – atsistojote ant kojų po krizės. Visa tai vertina kiti ir vertina puikiai. Tai suteikia ir pasitikėjimo, kad mes buvome teisūs, kad teisingai elgėmės išsiropšdami iš labai sunkios krizės duobės, kad mūsų žmonės buvo ir supratingi, ir pakantūs, ir gebėjo padaryti tai, ko iki šiol negeba padaryti kitos Europos valstybės, kad tikrai mūsų žmonėmis galima pasitikėti, o svarbiausia – didžiuotis mūsų Lietuvos žmonėmis. Aš važiuoju atsiimti tą pasididžiavimą, tą įvertinimą, kuris suteiktas mums visiems – kiekvienam lietuviui, kiekvienam Lietuvos piliečiui už tai, kad esame tokia valstybė, kuri iš bet kokios bėdos atsistos pati, atsistos ir dar padės atsistoti kitam.

– Prezidente, minėjote, kad lapkričio 9 d. sukanka 25 metai nuo Berlyno sienos griuvimo, aplankysite ir šią istorinę vietą, Šaltojo karo laikų simbolį. O ką jis Jums reiškia šių dienų kontekste?

– Šių dienų kontekste tai – ypač svarbi data. Prieš 25 metus, tais pačiais 1989-aisiais, įvyko Baltijos kelias. Po kelių mėnesių griuvo viena iš sudėtingiausių, ilgiausiai stovėjusių Šaltojo karo sienų tarp Europos žmonių. Mokėmės visus 25 metus daugiau sienų nekurti, judėti laisvai, turėti laisvę ir taiką Europoje. Už tai Europa buvo apdovanota Nobelio taikos prizu – būtent už taiką ir laisvę. O dabar, šioje geopolitinėje situacijoje, vėl matome grėsmę Europoje, vėl matome šalį, kuri nenori taikos, kuri nenori, kad tautos Europoje liktų laisvos, kuri uzurpuoja ir okupuoja teritorijas, kuri mėgina destabilizuoti padėtį Europoje ir mėgina grasinti visiems Europoje. Taigi atrodo, kad po 25 metų kažkas vėl nori sienų, vėl nori atskirti šalis Europoje, vėl nori supriešinti Europą. Todėl ypač svarbu, kad vertintume, ką turime. Už laisvę ir taiką reikia kovoti kasdien ir niekam neleisti uzurpuoti nei teisės į laisvę, nei teisės į nepriklausomą valstybingumą, niekas negali Europoje to pakartoti. Ir kiekviena šalis, kiekvienas iš mūsų atsakingas, kad Europa liktų laisva ir gyventų taikiai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...