captcha

Jūsų klausimas priimtas

Misija neįmanoma: kaip patekti pas gydytoją

Žmogus pasiruošęs susimokėti už gydytojo specialisto konsultaciją ir už papildomus tyrimus, nes nori kuo greičiau pradėti gydymą, tačiau specialistas vis tiek jį išveja atgal pas šeimos gydytoją. Ar tai normalu?
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Žmogus pasiruošęs susimokėti už gydytojo specialisto konsultaciją ir už papildomus tyrimus, nes nori kuo greičiau pradėti gydymą, tačiau specialistas vis tiek jį išveja atgal pas šeimos gydytoją. Ar tai normalu?

Norėjo susimokėti už konsultaciją, bet specialistas išvijo

Kaip DELFI pasakojo Eugenijus, sunegalavęs jis elektroninėje registravimosi pas gydytojus sistemoje pamatė, kad antro lygio specialisto pagalbos jam tektų laukti apie dvi savaites, todėl, nenorėdamas delsti, nusprendė pasirinkti mokamą konsultaciją. Tokiu atveju netgi nereikia šeimos gydytojo siuntimo.

„Internetu pasirinkęs mokamą paslaugą jau kitą dieną galėjau patekti pas gydytoją. Pasirinkau pirmą laisvą laiką, nesirinkdamas pagal pavardę. Tačiau specialistas labai nusistebėjo, kad aš pas jį atėjau tiesiai, liepė man nešvaistyti pinigų ir išsiuntė atgal pas šeimos gydytoją pasidaryti kraujo tyrimų. Esą be jų manęs nepriims. Pradėjau klausinėti, kodėl jis negali skirti man tyrimų, jeigu jau pas jį atėjau, pagaliau, gal diagnozei nustatyti užtektų mane apžiūrėti ir išklausyti mano skundų, tačiau jis buvo kategoriškas, tad man nieko kita neliko, kaip pakilti nuo kėdės ir eiti registruotis pas šeimos gydytoją. Tuo metu ji jau nebedirbo, todėl registratorė davė man telefoną ir liepė pasiskambinti rytojaus nuo ryto dieną dėl papildomo telefono.

Iš pradžių dar bandė išsiklausinėti, kuo skundžiuosi, tačiau kai atrėžiau, kad šitai pasakysiu gydytojai ir nenoriu aptarinėti savo sveikatos būklės pilname žmonių koridoriuje, pagaliau klausinėti tokių dalykų jai neturėtų leisti paciento konfidencialumo principas, gerokai sudirgo. Kita vertus, nežinojo, ką atsakyti, kai paklausiau, kodėl negali manęs užregistruoti pas gydytoją dabar. Juk aš stoviu dabar prieš ją, o ji man siūlo skambinti rytoj ryte, specialiai keltis anksti ir vargti, kol prisiskambinsiu.

Visi žinome, kaip nelengva ryte prisiskambinti į polikliniką. Juk aš čia stoviu ne šiaip sau, o todėl, kad šiandien poliklinikoje pagalbos negavau. Dar suprasčiau, jei būtų gyva eilė ir manęs prašytų ryte atvykti į polikliniką. Bet ne – užtenka tik pasiskambinti. Registratorė galėjo paaiškinti tik tiek, kad tokia tvarka. Tiksliau, ji pratrūksta ir pradeda rėkti. Aš suprantu, kad darbuotoja nėra įgaliota kažką pakeisti, tačiau sutikite – tvarka tikrai keista“, – piktinosi vilnietis.

Pasak pašnekovo, nors žmonių gyvenimo būdas labai keičiasi, daug reikalų atliekama naudojant šiuolaikines komunikacijos priemones, gydymo įstaigose bendravimo su pacientais atžvilgiu vis dar vyrauja stagnacija. Kita vertus, jis pasidžiaugė, kad jo šeimos gydytoja dažnai nepaiso formalumo bei įstaigos taisyklių ir sutinka telefonu pakomentuoti ne tik tyrimus, bet ir gydymą skirti. Jei reikia skirti receptinį vaistą, ji palieka receptą pas seselę, kurį galima atsiimti patogiu metu ir be jokių eilių.

Beje, dar vienas įdomus niuansas. Elektroninė sistema vizitą pas specialistą mokamai konsultacijai Eugenijui skyrė 13.55 val., o specialistas, kaip vėliau sužinojo pacientas, dirba iki 14 val. Net ir atėjęs prie kabineto 13.50 val. jis rado dar keturis pacientus. Paskutinio iš jų vizito laikas buvo 13.50 val. „Galima suprasti, kodėl gydytojas jau nieko nenori – nei manęs apžiūrėti, nei klausytis mano skundų“, – svarstė pašnekovas.

Paliko su pusiau sutaisytu dantimi – talonėlių nėra iki kitų metų

Kitas atvejis, atskleidžiantis nemokamo gydymo kuriozus, susijęs su odontologo paslaugomis. Vaikinui suskaudo dantį ir jis nusprendė nešvaistyti pinigų privačiai dirbančiam odontologui, o kreipėsi į polikliniką, prie kurios yra prisiregistravęs. Patekti pas gydytoją iš tiesų nebuvo sunku – jis buvo priimtas skubos tvarka. Uždėjusi laikiną plombą gydytoja pasakė, kad tolesniam danties gydymui jis turi registruotis vizitui įprasta tvarka, nes šiuo atveju jam buvo suteikta tik skubi pagalba. Visa tai vyko rugsėjo mėnesį.

„Nuėjau registruotis, tačiau registratūroje sužinojau, kad šiemet laisvų talonėlių jau nėra. Gerai, sakau, registruokite kitiems metams. Pasirodo, dar negali to padaryti, nes negavo talonėlių. Registratorė man patarė kas rytą skambinėti – esą gal kas nors atsisakys savo talonėlio arba atsiras galimybė registruotis kitiems metams. Iš pradžių iš tiesų bandžiau retkarčiais paskambinėti. Neseniai sužinojau, kad jau buvo pasirodę talonėliai sausio mėnesiui, tačiau jų nebėra. Taigi suprantu, kad pakliūti pas odontologą nemokamai – misija neįmanoma, teks gydytis privačiai. Deja, beveik visas odontologijos sektorius privatus.

Tarkime, aš turiu pinigų susimokėti už privatų gydymą, bet ką daryti žmogui, kuris gauna minimalų atlyginimą? Juk odontologijoje – nežmoniškos kainos. Aš sutikčiau palaukti nemokamo gydymo, bet kiek galima laukti? Nenuostabu, kad mano aplinkoje vis sunkiau rasti žmogų, kuris dantis gydytųsi valdiškoje įstaigoje“, – pasakojo vilnietis Audrius.

SAM: stumdyti pacientus dėl registracijos neleista

Buvusi Sveikatos apsaugos ministrės patarėja Nora Ribokienė, dabar vadovaujanti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, pabrėžė, kad Lietuvoje iki šiol šeimos gydytojo institucija buvo suprantama kaip atliekanti vartininko funkcijas, t. y. kai žmogus norėdavo pakliūti pas aukštesnio lygio specialistą, šeimos gydytojas pirmas jį apžiūrėdavo ir nuspręsdavo, ar reikia tokios konsultacijos ir kokio specialisto.

„Dabar tiek Europoje, tiek pas mus požiūris keičiasi. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paprastina patekimo pas gydytoją procedūras, kad pacientui nereikėtų papildomai užeiti pas šeimos gydytoją. Nuo lapkričio 1 d. pradėjo veikti aprašas, pagal kurį pacientas, gavęs siuntimą pas specialistą iš šeimos gydytojo pirmą kartą, toliau jau gali pas jį lankytis be papildomų siuntimų. Taip pat parengtas projektas, kuris suteiktų galimybę kai kuriais atvejais tiesiai kreiptis į specialistą ne tik sergantiems lėtinėmis, bet ir ūmiomis ligomis.

Bene didžiausia problema, kad pas tretinio lygio specialistus, pas kuriuos šiuo metu ir yra didžiausios eilės, atvyksta neparuošti pacientai, t. y. be būtinų tyrimų, kuriuos tenka atlikti tretinio lygio gydytojui. Taigi pacientas vietoj vieno vizito pas gydytoją apsilanko keletą kartų. Todėl taip pat numatytas teisės aktas, kuris nurodo atsakomybę įstaigai, kuri siunčia tretinio lygio konsultacijai neparuoštą pacientą. O kaip elgsis specialistas toje pačioje poliklinikoje, jei pacientas pas jį atvyko be tyrimų, jau priklauso nuo paties gydytojo ir jo požiūrio į pacientą. Gal visgi reikėtų daryti kaip patogiau pacientui – ar grąžinti jį šeimos gydytojui, ar visgi padaryti reikiamus tyrimus ir baigti konsultaciją“, – svarstė pašnekovė.

Komentuodama registracijos tvarką, su kuria susidūrė DELFI kalbinti pašnekovai, N. Ribokienė teigė, kad iki šiol pačioms įstaigoms buvo palikta teisė nustatyti registravimo tvarką. Tačiau patvirtinus teisės aktus, reglamentuojančius eiles, pavyzdžiui, pas šeimos gydytoją su ūmia liga privalu patekti tą pačią dieną, su lėtine liga – per penkias dienas, o eilės pas specialistus ne ilgesnės kaip du mėnesiai, įstaigos buvo įpareigotos taip organizuoti darbą, kad eilės sumažėtų, t. y. dirbti prailgintu darbo grafiku ar net savaitgaliais, tapo labai svarbi vieninga registravimo tvarka.

„Taigi bus rengiama unifikuota, visoms įstaigoms vienoda tvarka. Paciento tikrai negalima stumdyti vien dėl registracijos – reikalauti, kad jis skambintų arba atvyktų dar kartą. Lygiai tas pats buvo su vizitais į namus. Kol įstaigos pačios galėjo nusistatyti pacientų lankymo namuose tvarką, vienos iš jų labai sąžiningai lankė pacientus namuose ir teikė jiems daug paslaugų, o kitos visai pas juos nevykdavo. Nustačius bendrus kriterijus, kada gydytojui privalu vykti pas pacientą, situacija akivaizdžiai pasitaisė. Žinoma, kalbant apie odontologines paslaugas, turbūt visame pasaulyje nėra nė vienos šalies, kurioje odontologai su visomis medžiagomis pagalbą teiktų nemokamai ir pakankamai greitai. Nepaisant to, ministerija mano, kad negalima žmogaus stumdyti vien dėl registracijos. Net jei yra ilga eilė, žmogus iškart turi sužinoti, kada jis paklius – po trijų ar keturių mėnesių. Raginti žmogų skambinėti – tiesiog neleistina“, – teigė N. Ribokienė.

www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...