captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teismas tęsia D. Ulbinaitės baudžiamosios bylos nagrinėjimą

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį po pertraukos tęsia baudžiamosios bylos dėl slaptos informacijos nutekinimo nagrinėjimą, kurioje nusikalstamų veikų padarymu kaltinama buvusi Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja, atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį po pertraukos tęsia baudžiamosios bylos dėl slaptos informacijos nutekinimo nagrinėjimą, kurioje nusikalstamų veikų padarymu kaltinama buvusi Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja, atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

Antradienio posėdyje teismas iškvietė apklausti penkis liudytojus: Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas, dirbančias Spaudos tarnyboje, Skaistę Plaušinytę ir Jolantą Gužaitę Kvintus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro vedėją Vitalijų Dmitrijevą, Vyriausybės kanceliarijos Administracijos departamento Dokumentų valdymo ir informacinių sistemų skyriaus patarėją Danutę Kisielienę ir Seimo kanceliarijos darbuotoją Dangirą Malikėnaitę.

S. Plaušinytė, J. Gužaitė Kvintus ir V. Dmitrijevas bus apklausiami viešame teismo posėdyje. Tuo tarpu likusios dvi liudytojos – D. Kisielienė ir D. Malikėnaitė – galinčios atskleisti informaciją, susijusią su valstybės paslaptimi, liudija uždarame teismo posėdyje.

Pirmoji viešame teismo posėdyje liudijusi J. Gužaitė Kvintus, buvusi tiesiogiai pavaldi D. Ulbinaitei, teigė, kad apie gresiantį pavojų šalies vadovui, VSD pažymą sužinojusi iš žiniasklaidos.

Liudytoja, turinti leidimą dirbti su slapta informacija tam tikru lygiu, iš teisėjo Miroslavo Gvozdovičiaus sulaukė klausimų apie dokumentų kopijas, kaip jos atliekamos Prezidentūros kanceliarijoje. Kaip atliekamos dokumentų kopijos, domino ir D. Ulbinaitės gynėją advokatą Giedrių Danėlių. J. Gužaitė Kvintus sakė niekada negavusi nurodymų žiniasklaidai nutekinti informaciją ar kad ji būtų nutekėjusi.

S. Plaušinytė, kurios darbo dalis yra stebėti viešąją erdvę, taip pat paliudijo nieko apie slaptą VSD pažymą nežinojusi. Apie galimas provokacijas S. Plaušinytę 2013 m. spalio 31 d. įspėjo kaltinamoji D. Ulbinaitė ir prašė atidžiau stebėti viešąją erdvę. Tačiau S. Plaušinytės tai nenustebino, nes su provokacijomis susiduriama vos ne kasdien.

„D. Ulbinaitė pasakė, kad būtume atidesni, sektume spaudą, ypač Kremliaus portalus. (...) Tokius portalus, kur dažnai per juos provokacijos pasireiškia, atidžiau pasižiūrėti, atkreipti dėmesį į informaciją, (...) kad yra galimos provokacijos prieš Lietuvą“, – teisme sakė Prezidentės patarėja.

Apie provokacijas 2013 m. spalio 31 d. S. Plaušinytė teigė pirmiausia sužinojusi iš interneto portalo lrytas.lt. Iki to laiko, 2013 m. spalio 31 d., liudytoja panašių dalykų viešojoje erdvėje nebuvo mačiusi. Moteris tikino nežinanti atvejų, kad iš Prezidentūros būtų nutekėjusi ar nutekinama informacija.

Nuo 2006 m. vasario Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) biuro vedėjo pareigas einantis Vitalijus Dmitrijevas kalbėjo, kad į jo rankas patenka ir įslaptinti dokumentai, adresuoti NSGK. V. Dmitrejevą apie pažymą informavo VSD valdybos viršininkas Vidmantas Kaladinskas, iš kurio 2013 m. spalio 31 d. apie 13 val. sulaukė skambučio.

„Buvo konkrečiai klausimas ir buvo konkrečiai atsakymas“, – sakė V. Dmitrijevas.

D. Ulbinaitės advokatas G. Danėlius teismui taip pat pateikė prašymą išsireikalauti specialią ekspertų komisijos išvadą dėl 2013 m. spalio 31 d. VSD pažymos ir naujienų agentūros BNS pranešimo siekiant išsiaiškinti, kiek šie dokumentai slapti, koks jų slaptumo lygis.

Teismas prie bylos nagrinėjimo sugrįš trečiadienį. Teismo posėdyje toliau bus tęsiamos liudytojų apklausos – šį kartą numatoma apklausti naujienų agentūros BNS darbuotojus.

D. Ulbinaitė kaltinama atskleidusi informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis. Pagal Baudžiamąjį kodeksą asmuo, kuriam „informacija buvo patikėta arba jis ją sužinojo dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viešąsias funkcijas, bet nebuvo šnipinėjimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“.

Taip pat jai yra pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba viršijus įgaliojimus.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad, „jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų“.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės paslapties paviešinimo Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas pernai spalį. Tyrimas pradėtas gavus Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus Gedimino Grinos pranešimą, kad tą pačią dieną naujienų agentūra BNS paviešino įslaptintą informaciją apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Žiniasklaidoje buvo atskleistas VSD slaptos pažymos turinys, kad Rusija neva galinti paviešinti informaciją apie Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri gali ją kompromituoti ar šmeižti.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...