captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Drėmaitė: jei Žaliojo tilto skulptūrų nesaugos valstybė, jų likimą spręs savivaldybė

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės Gražinos Drėmaitės teigimu, jeigu Žaliojo tilto skulptūros bus išbrauktos iš saugomų kultūros vertybių registro, ką toliau su jomis daryti, turės nutarti Vilniaus miesto savivaldybė.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės Gražinos Drėmaitės teigimu, jeigu Žaliojo tilto skulptūros bus išbrauktos iš saugomų kultūros vertybių registro, ką toliau su jomis daryti, turės nutarti Vilniaus miesto savivaldybė.

„Jos tiesiog nebus saugomos valstybės, kadangi tiltas yra Vilniaus mieste, o miestą tvarko Vilniaus savivaldybė, ji turės nutarti, ką daryti. Aš nemanau, kad mes šiandien esame tokia tauta, kad staiga pradėsime daužyti, versti į upę arba kaip nors kitaip elgtis, kaip daugelis siūlė. Aš manau, kad viską tvarkingai galima padaryti, civilizuotai“, – sako G. Drėmaitė.

Kultūros paveldo departamentas šią savaitę pasiūlė, kad paminklai, pažymėti okupacine arba fašistine simbolika, nebūtų laikomi vertingais, primena ELTA. Tai reglamentuojantis patikslintas kriterijų projektas pateiktas Kultūros ministerijai.

„Siūlome, kad tokie paminklai, kurie yra pažymėti okupacine arba fašistine simbolika, negali būti laikomi vertingais (...) Manau, kad ministras artimiausiu metu tokius patikslintus kriterijus patvirtins, tai leis paprasčiau vertinimo tarybai priimti sprendimą dėl jų tolimesnės teisinės apsaugos“, – tuomet sakė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Anot G. Drėmaitės, būtent Kultūros ministras atsako už visus Lietuvos kultūros paminklus, tarp jų ir Žaliojo tilto skulptūras.

„Jeigu dauguma nori, kad tos skulptūros nebūtų įrašytos į registrą, – ministro valia, jeigu jis pasirašys šitą įsakymą, tada bus kita procedūra. Vertinimo tarybos, kurios įrašo į registrą, turės susirinkti ir įvertinti tai. Viską galima padaryti pagal įstatymą“, – teigė G. Drėmaitė.

Dėl tolimesnės skulptūrų priežiūros taip pat turėtų spręsti Vilniaus miesto vadovai, pažymi Valstybinė kultūros paveldo komisijos pirmininkė.

„Kaip nutars. Aš manau, kad tai yra vis tiek yra kultūros objektas, skulptūra, manau, kad verta ją išsaugoti, juolab kad tai yra mūsų 50 metų istorija. Juk mes nedaužome Grobulskio plokštelių, nedeginame Avyžiaus knygų, neglamžome Krasausko graviūrų. Toks mūsų buvo gyvenimas ir man atrodo, kad jaunimui, kuris nežinojo, bus labai įdomu žinoti, kokia buvo mūsų istorija“, – tvirtina G. Drėmaitė.

Paklausta, kaip vertina Kultūros paveldo departamento Vilniaus padalinio duotą leidimą nukelti skulptūras restauracijai, G. Drėmaitė pabrėžė – tai normalus procesas.

„Normaliai tai vertinu. Tegu nuima, tegu nuveža į kažkokią (vietą – ELTA), padeda. Tada turi susirinkti restauratoriai. Ne taip jau blogai jos atrodo, bet kiekvienas dalykas reikalauja priežiūros, jeigu jos nebuvo (prižiūrėtos – ELTA), tai jas galima (restauruoti – ELTA). Metalistų restauratorių pas mus yra labai daug“, – kalbėjo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė.

„Aš juokais sakau, jeigu visiems drasko akis Žaliasis tiltas, jį galima likviduoti, pastatyti naują tiltą ir įgyvendinti Zuoko svajonę paleisti tramvajų. Nes šitas tiltas tramvajaus neturės“, – pridūrė G. Drėmaitė.

Skulptūrų grupės „Mokslo jaunimas“, „Taikos sargyboje“, „Pramonė ir statybos“ bei „Žemės ūkis“ ant tilto buvo pastatytos 1952 m.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...