captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tamsiu paros metu neturintiems atšvaito siūloma naudotis mobiliuoju telefonu

Kasmet trečiąjį lapkričio sekmadienį minima Pasaulinė žuvusiųjų eismo įvykiuose atminimo diena. Skaičiuojama, kad keliuose žuvusiųjų pėsčiųjų palaipsniui mažėja, tačiau ši problema ir toliau išlieka eismo priežiūros tarnybų galvos skausmu. Automobilių ekspertai nesuvokia, kodėl žmonės nesugeba savęs apsaugoti tamsiu paros metu, ir nurodo būdų, kaip galima padaryti save matomą ir be atšvaito.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Kasmet trečiąjį lapkričio sekmadienį minima Pasaulinė žuvusiųjų eismo įvykiuose atminimo diena. Skaičiuojama, kad keliuose žuvusiųjų pėsčiųjų palaipsniui mažėja, tačiau ši problema ir toliau išlieka eismo priežiūros tarnybų galvos skausmu. Automobilių ekspertai nesuvokia, kodėl žmonės nesugeba savęs apsaugoti tamsiu paros metu, ir nurodo būdų, kaip galima padaryti save matomą ir be atšvaito.

Dauguma pėsčiųjų žūva tamsiu paros metu

Kaip sako Dainius Šalomskas, Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas, dauguma pėsčiųjų žūva tamsiu paros metu, kurie yra neapsisaugoję, neprisisegę atšvaitų ar neįsijungę žibintuvėlio. „Tokiu metų laiku pėstieji yra mūsų problema, su kuria mėginame kovoti, organizuojame akcijas, dalijame atšvaitus, bet, deja, to procento, kuris yra, nepavyksta sumažinti“, – LRT radijui sakė D. Šalomskas.

Per pastaruosius ketverius metus žuvusiųjų pėsčiųjų skaičius svyravo: 2008-aisiais buvo 175, praėjusiais metais – 111 (iš jų 64 – tamsiu paros metu), o šiemet iki lapkričio mėnesio Lietuvos keliuose žuvo 70 pėsčiųjų (42 – tamsiu paros metu, einančių be atšvaito). Lietuvoje žuvusiųjų pėsčiųjų skaičius sudaro virš 30 proc., kai kitose valstybėse – iki 10 proc.

„Pėstieji turi suprasti, kad tai yra ypač pavojinga, kad jų nemato tamsiu paros metu. Dažniausiai blogu oru nebuvo dienos, kad neįvyktų mirtino įvykio su pėsčiaisiais. Lyja, valytuvai dažniausiai tinkamai nenuvalo langų, pėsčiasis dar blogiau matomas.

Jeigu blogos eismo sąlygos, pėsčiasis turėtų neiti važiuojamąja dalimi, bet dažniausiai būna priešingai – jis eina, nes šalikelėje nepatogu, yra purvas“, – LRT radijui komentavo Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas.

Išdalytų atšvaitų užtektų 3 lietuvoms

Pasak Valdo Vilūno, LRT televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjo, daugelis žmonių mąsto vis dar senoviškai, esą jeigu mato jie, tai mato ir juos.

„Jie vis galvoja, kad tamsiu paros metu vaikščioti yra nieko baisaus, visą laiką vaikščiojo ir grįš namo – pasirodo, taip nėra. Kiekvienas profesionalus vairuotojas pasakytų, kad žmogus yra lavonas, jeigu neturi atšvaito ar šviesą atspindinčio daikto.

Jeigu užsienyje vairuotojui nuleidžia padangą, tai jis pirmiausiai įsijungs avarines šviesas, kvies gelbėtojus ir neišlips iš mašinos. Pas mus tai neakcentuojama. Pats esu žiemą vos nesuvažinėjęs žmogaus, patyriau didelį stresą – tris dienas negalėjau atsigauti“, – prisimena žurnalistas.

Tuo metu Ramūnas Fetingis, automobilių ekspertas ir laidos „Autopilotas“ vedėjas, atkreipia dėmesį, kad žmogus, net ir neturėdamas atšvaito, gali apsaugoti save ir, pamatęs atvažiuojančią transporto priemonę, pasitraukti į šalikelę.

„Kažkada kalbėjau su Gintaru Aleksandravičiumi [Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininku – aut. past.], kuris sakė, kad yra išdalyta tiek atšvaitų, kad užtektų trims lietuvoms. Bet sunku pasakyti, kodėl žmonės nenešioja ar nešioja netinkamai atšvaitus. Yra ir kita problema – keli daryti eksperimentai parodė, kad dauguma atšvaitų yra neefektyvūs, ypatingai tie, kuriuos dalija įmonės ir yra reklamuojami – jie neatspindi šviesos“, – LRT.lt sakė R. Fetingis.

Pasak V. Vilūno, save apsaugoti tamsiu paros metu galima net ir neturint atšvaito – tereikia įsijungti telefoną, kuris skleis kažkokią šviesą: „Vairuotojui taps iš karto aišku, kad kažkas yra, jis atkreips dėmesį.“

Informaciniai stendai priverčia atleisti akseleratoriaus pedalą?

Ekspertai teigiamai atsiliepė ir apie informacinius stendus greitkeliuose ir autostradose, kuriuose nurodyti skaičiai, kiek žmonių atitinkame kelyje žuvo ar buvo sužeisti. R. Fetingis prisipažino, kad jį tokie stendai prevenciškai veikia puikiai: „Susimąstai, kiek žmonių buvo sužalota ar neteko gyvybės. Manau, kad tai yra gerai ir kai kurios valstybės tą efektyviai naudoja – ta pati Lenkija.“

„Jeigu veikia reklamos, kurios siūlo nusipirkti šildymo katilą, tai ir šiuos pastebi. Iš tikro geras klausimas, aš visuomet galvojau, kad pamatęs įdomų skelbimą niekada juo nepasinaudoju. Galbūt ir šie stendai yra paveikūs tuo momentu“, – svarsto V. Vilūnas.

Tačiau R. Fetingis abejoja, ar reikėtų rodyti socialines reklamas, kurios neretai šokiruoja ir priverčia susimąstyti. „Aš būčiau prieš jas. Šokiruojanti reklama pasaulyje egzistuoja, bet efektyvumu abejoju. Iš kitos pusės, australai daro ne tas žodis šokiruojančias reklamas, jos yra baisios. Tyrimai rodo ir psichologai sako, kad žmones jos drausmina. Bet juk tas reklamas mato ir vaikai, nepilnamečiai, todėl nežinau, ar tai yra gerai“, – LRT.lt dėstė R. Fetingis.

Pasaulinė diena žuvusiems eismo įvykiuose atminti minima nuo 2005-ųjų. Šia diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į kasdien keliuose žūstančius ir sužalojamus žmones. Transporto priemonių vairuotojai ir pėstieji skatinami susimąstyti apie savo ir kitų saugumą keliuose. Pagal žuvusių žmonių skaičių, tenkantį vienam milijonui gyventojų, Lietuva užima vieną iš pirmaujančių vietų tarp Europos šalių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...