captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gyvūnų teisių gynėjai žiaurius vaizdus paviešinti pavėlavo?

Gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“ žiniasklaidai paviešino filmuotą medžiagą iš Lietuvos kailių fermų, kuriose nufilmuotas nehumaniškas elgesys su gyvūnais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus Vyriausiasis veterinarijos gydytojas Giedrius Blekaitis teigė, jog informacija paviešinta per vėlai, kad būtų galima nustatyti, ar fermos iš tiesų nesirūpina gyvūnais.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“ žiniasklaidai paviešino filmuotą medžiagą iš Lietuvos kailių fermų, kuriose nufilmuotas nehumaniškas elgesys su gyvūnais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus Vyriausiasis veterinarijos gydytojas Giedrius Blekaitis teigė, jog informacija paviešinta per vėlai, kad būtų galima nustatyti, ar fermos iš tiesų nesirūpina gyvūnais.

Paviešintoje filmuotoje medžiagoje matomi vaizdai iš 12 audines auginančių ūkių visoje Lietuvoje. Gyvūnų teisių aktyvistai teigia, kad žvėreliai laikomi mažuose, nešvariuose narvuose, nesirūpinama sužalotais ir sergančiais gyvūnais, o nugaišusios audinės paliekamos narvuose kartu su gyvomis. Šią vaizdo medžiagą aktyvistai perdavė policijai.

Žvėrelių augintojų asociacijos prezidentas Česlovas Tallat-Kelpšta pripažino, kad vaizdai nepaliko gero įspūdžio ir žvėreliai neturėtų būti auginami tokiomis sąlygomis. Tačiau pašnekovui iškilo klausimas, ar medžiaga tikrai buvo filmuota Lietuvos ūkiuose.

Anot jo, jei vis dėlto medžiaga filmuota Lietuvoje, kodėl buvo laukta taip ilgai, kol ji galiausiai buvo paviešinta. Esą vaizdo įraše matomos laiko nuorodos liudija, kad vaizdai filmuoti dar birželio mėnesį, bet buvo paviešinti tik spalį.

Č. Tallat-Kelpšos teigimu, praėjus net keliems mėnesiams yra daug sunkiau arba net visai neįmanoma išsiaiškinti, ar pažeidimai iš tiesų buvo įvykdyti.

„Negalima teigti, kad visa Lietuva yra tokia, nes lietuviški kailiai pagal kokybę yra vieni geriausių pasaulyje. Tai galima įrodyti paėmus skaičius iš aukcionų: kainas, kokybės parametrus. Išauginti tokius kailius blogose sąlygose ir nebūnant profesionalais neįmanoma“, – bendrą Lietuvos situaciją įvertino pašnekovas.

Dėl saugumo nerodytos vietų nuorodos

Savo ruožtu gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai“ atstovė spaudai Gabija Enciūtė aiškino, kad pačią organizaciją filmuota medžiaga pasiekė visai neseniai. Anot jos, peržiūrėjus visą medžiagą, yra matomos nuorodos, kurios patvirtina, kad vaizdai filmuoti Lietuvoje.

„Galiu patvirtinti, kad televizijai buvo pateiktas montažas, kuris dėl estetinių priežasčių ir dėl asmens duomenų apsaugos buvo iškirptas taip, kad matytųsi tik vaizdai, kas yra fermose“, – sakė atstovė.

Pasak jos, nemaža dalis kailinių žvėrelių augintojų gyvena netoli turimų fermų, todėl parodžius pačias fermas, galėjo būti identifikuoti ir jų savininkai. Bandant juos apsaugoti, kol vyksta tyrimas ir kaltė nėra įrodyta, vietovę atskleidžiančios detalės iš vaizdo įrašo buvo panaikintos.

G. Enciūtė taip pat akcentavo, kad vėlus medžiagos paviešinimas, jos nuomone, yra geras aspektas, nes filmuota medžiaga yra sukaupta per ilgesnį laikotarpį ir parodo bendrą kailinių žvėrelių fermų padėtį.

Informaciją gavo iš žiniasklaidos

G. Blekaitis, kalbėdamas apie tai, kad medžiaga buvo paviešinta tik po kelių mėnesių, pritarė Č. Tallat-Kelpšai. Veterinaras teigė, kas birželio mėnesį, kada buvo filmuoti vaizdai, audinės kaip tik buvo atsivedusios jauniklių. Dabar žvėreliai jau yra realizuojami ir situacija fermose gali būti smarkiai pasikeitusi. Esą todėl gali būti labai sudėtinga nustatyti, ar fermos tikrai nesirūpina gyvūnais.

G. Blekaitis pripažino, kad filmuota medžiaga sukuria neigiamą įspūdį apie kalinių žvėrelių augintojus, bet taip pat pabrėžė, kad į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą gyvūnų teisių organizacija nesikreipė. Tarnybą medžiaga pasiekė iš žiniasklaidos ir buvo pradėtas fermų tikrinimas.

G. Enciūtė paaiškino, kad dėl nepatyrimo organizacija „Tušti narvai“ pirmiausia kreipėsi į policiją, kuri pažadėjo ištirti, ar medžiagoje užfiksuoti vaizdai – policijos jurisdikcija. Esą, jei atvejį vis dėlto turėtų tirti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, medžiaga būtų perduota šiai institucijai.

Anot G. Blekaičio šiuo metu rengiamas teisės aktas, kuris užtikrintų deramą elgesį su gyvūnais. Č. Tallat-Kelpšos teigimu, žvėrelius auginantys ūkiai jau nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą gyvūnus prižiūri pagal Europoje galiojančias nuostatas, todėl, priėmus teisės aktus Lietuvoje, sunkumų ūkiams neturėtų iškilti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...