captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įvertinta šalies moksleivių maitinimo kokybė

Ketvirtadalio patiekalų mokyklų valgyklose energinė vertė gerokai mažesnė, nei nurodyta gamintojo valgiaraštyje, praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), įvertinusi moksleivių maitinimo kokybę.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Ketvirtadalio patiekalų mokyklų valgyklose energinė vertė gerokai mažesnė, nei nurodyta gamintojo valgiaraštyje, praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), įvertinusi moksleivių maitinimo kokybę.

VMVT specialistai kiekvienų mokslo metų pradžioje vertina ir analizuoja, kaip šalies mokyklose maitinami moksleiviai. Didžiausias dėmesys skiriamas pagrindiniams kokybišką maitinimą užtikrinantiems aspektams – valgyklų patalpų būklei,  moksleivių maitinimo kokybei, draudžiamų maisto priedų ar neleistinų maisto produktų tiekimui, mokyklų dalyvavimui sveikos mitybos įpročius ugdančiose Europos Sąjungos finansuojamose programose.

„Mokyklų valgyklose planiniai patikrinimai atliekami nustatytu dažnumu visus mokslo metus, o surinkti duomenys analizuojami ir vertinami. Mokslo metų pradžia – laikas, kai mokyklų vadovai turi nedelsdami sureaguoti į maisto inspektorių pateiktas pastabas ir suplanuoti ilgalaikius projektus, kurie leistų pagerinti moksleivių maitinimo kokybę, numatyti patalpų remontus ar įrangos atnaujinimą“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Asta Maminskienė.

Didžioji maitinimo paslaugą teikiančių įmonių dalis (77 proc.) vaikus maitina pagal pačių parengtus ir su VSC suderintus valgiaraščius. Tačiau, pasak specialistės, mokyklų valgyklų vadovai ar savivaldybių administracijos atstovai, atsakingi už paslaugų pirkimą, galėtų daugiau dėmesio skirti viešiesiems pirkimams, kurių metu pasirenkami tiekėjai.

Mat per laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. 22 mokyklų valgyklose atrinkus 28 mėginius patiekalų faktiniam kaloringumui nustatyti, tyrimų rezultatai parodė, kad ketvirtadalio visų patiekalų energinė vertė buvo gerokai mažesnė (daugiau kaip 10 proc.) nei nurodyta gamintojo valgiaraštyje. Pavyzdžiui, moksleiviams siūlytos ryžių su pomidorais sriubos energinė vertė mažesnė 38 proc., varškėčių – 39 proc., šviežių daržovių sriubos – 30 proc., nei turėtų būti.

Randa ir draudžiamų maisto priedų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pastebi, kad vis dar nustatoma atvejų, kai moksleivių maitinimui tiekiami maisto produktai, kurių sudėtyje yra vaikų maitinimui draudžiamų maisto priedų. Šiemet tokių pažeidimų nustatyta 6 proc. (2013 m. – 3 proc.) mokyklų valgyklų.

Draudžiami maisto priedai dažniausia pasitaiko moksleiviams tiekiamoje virtoje dešroje, pieniškose dešrelėse, rūkytuose mėsos gaminiuose, įvairiuose padažuose, majoneze, gaiviuosiuose gėrimuose, sausainiuose, bandelėse, džemuose, uogienėse, sirupuose. Dažniausiai nustatomi maisto priedai: konservantai, aromato ir skonio stiprikliai, saldikliai ir dažikliai.

Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, vaikams mokyklose draudžiama tiekti tam tikrus sveikatai nepalankius maisto produktus. Tai – įvairūs bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai, saldainiai, šokoladas ir jo gaminiai, konditerijos gaminiai su glaistu, šokoladu ar kremu, sūrūs konditerijos gaminiai, maisto produktai bei kramtomoji guma su maisto priedais, gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai, gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai), kisieliai, sultinių koncentratai, rūkyta žuvis, konservuoti mėsos ir žuvininkystės gaminiai (jie leidžiami bendrojo ugdymo įstaigose organizuojamų vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus), nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai, žlėgtainiai, mechaniškai atskirta mėsa ir jos gaminiai, subproduktai (gyvulių inkstai, smegenys, plaučiai), maisto papildai, maistas, pagamintas iš genetiškai modifikuoto maisto arba maistas, į kurio sudėtį įeina genetiškai modifikuotų organizmų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, tokius produktus vaikų maitinimui naudojančių mokyklų valgyklų, lyginant su 2013 metais, skaičius sumažėjo nuo 3 proc. iki 2 proc.

Draudžiami maisto produktai nustatyti 4-iose Vilniaus miesto ir vienoje Vilniaus rajono, vienoje Kauno miesto ir vienoje Kauno rajono tikrintų mokyklų. Taip pat Alytaus, Elektrėnų, Kalvarijos, Kelmės, Mažeikių, Prienų, Raseinių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų miestuose ir (ar) rajonuose patikrintose mokyklose nustatyta pavienių draudžiamų maisto produktų tiekimo vaikams atvejų.

Patikrinimų metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai uždraudė tiekti neleistinus maisto produktus vaikams, įpareigojo atsakingus darbuotojus kontroliuoti ir nepriimti iš žaliavų tiekėjų draudžiamų maisto produktų ar produktų su neleistinais maisto priedais. Maitinimo paslaugas teikiantiems skyriams rekomenduota daugiau dėmesio skirti produktų kokybei bei ugdyti didesnę darbuotojų atsakomybę.

Mokyklų valgyklų higienos būklė

A. Maminskienės teigimu, valstybinės kontrolės duomenys rodo, kad nežymiai sumažėjo mokyklų patikrinimų, kurių metu nėra nustatoma pažeidimų, pavyzdžiui, 2013 metų duomenimis, visiškai reikalavimus atitiko 60 proc. tikrintų mokyklų valgyklų, o 2014 m. – 58 proc. 

Nuolat auga – nuo 15 proc. 2012 m. iki 23 proc. 2014 m. – mokyklų, turinčių moderniai įrengtas, suremontuotas virtuves, skaičius.

Pastaraisiais metais išlieka panašus procentas mokyklų (85 proc.), kurios turi savo maisto tvarkymo skyrius ir patiekalus gamina vietoje, iš žaliavų. Likusi dalis moksleivių maitinami atvežtiniu maistu. Paprastai būna atvežami tik vieno pavadinimo karšti patiekalai, todėl vaikams nebūna galimybės pasirinkti.

Atliktų patikrinimų duomenys parodė, kad bendrų higienos pažeidimų, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo 11 proc., o savikontrolės – 3 proc. Dažniausiai nustatomi bendri higienos, savikontrolės, technologijų bei produktų pažeidimai.

Vis dėlto dar per mažai dėmesio ir lėšų skiriama higienos reikalavimams užtikrinti – 10 proc. Lietuvos miestų ir rajonų mokyklų reikalingas kapitalinis patalpų remontas, pavyzdžiui Raseinių (15 iš 17), Klaipėdos (11 iš 41), Vilniaus (17 iš 114), Varėnos (7 iš 13), Radviliškio (7 iš 20), Šilutės (5 iš 27), Vilkaviškio (5 iš 21), Šiaulių (6 iš 48), Kupiškio (4 iš 14), Alytaus (5 iš 28). Kitose 15-oje miestų ir rajonų mokyklų remonto laukia 1–3 mokyklos.

Kasmet vis didesnis dėmesys skiriamas tiekiamų produktų kokybei. Vis daugiau mokyklų dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamose programose, skatinančiose vartoti pieno produktus, vaisius ir daržoves. 2014 m. patikrinimų duomenimis nemažai mokyklų savo patiekalams gaminti pasirenka vietos ūkininkų ūkiuose užaugintas daržoves (28 proc.).

2014 m. patikrinta 85 proc. mokyklų maisto tvarkymo skyrių. Pranešime pateikiama analizė pagal atliktų patikrintų mokyklų duomenis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...