captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkimams artėjant: kas sau kasa duobę, o kas ruošia šampaną

Iki savivaldos rinkimų liko vos keli mėnesiai, o dvi populiariausios partijos atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
Iki savivaldos rinkimų liko vos keli mėnesiai, o dvi populiariausios partijos atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje.
 
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) išlaiko populiariausios šalies politinės jėgos pozicijas, tačiau jas gali pakirsti ilgai užsitęsusios diskusijos apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui naikinimą.
 
Negana to, LSDP užgriuvo ir skandalas Sveikatos apsaugos ministerijoje.
 
Partija „Tvarka ir teisingumas“ ilgai ir dėsningai kopė iki antrosios reitingų pozicijos, bet dabar įklimpo į korupcijos skandalą, įsukusį tiek vidaus reikalų ministrą Dailį Alfonsą Barakauską, tiek buvusius jo komandos narius, tiek galimą „tvarkiečių“ kandidatą į Vilniaus merus, prodiuserį Rolandą Skaisgirį.
 
Tokie signalai partijoms gero nežada. Tiesa, įžvelgiama ir šiek tiek pozityvo: abi partijos bent iš dalies suvaldė jas užgriuvusias krizes. Tiesa, vienas žmogus dabartine padėtimi turėtų labai džiaugtis, ir jis nėra nei socdemas, nei „tvarkietis“.
 
PVM klausimas – ne laiku ir ne vietoje
 
Kaip rodo DELFI užsakymu „Spinter tyrimai“ rugsėjį atlikta apklausa, socdemų reitingai po trumpo atsitiesimo vėl smuko iki naujų žemumų – jei Seimo rinkimai vyktų artimiausiu metu, už LSDP balsuoti norėtų 21,3 proc. respodentų. Nors pirmos pozicijos praradimu nekvepia, LSDP pozicijos ir toliau prastėja bei laikosi kur kas žemiau nei prieš Europos Parlamento rinkimus, kuriuose, priešingai socialioginiams tyrimams, socdemai nusileido konservatoriams.
 
Be to, apklausa vyko rugsėjo pabaigoje – tuo metu, kai tik prasidėjo diskusija dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui panaikinimo. Ar kelias savaites trukę debatai dėl nepopuliariaus sprendimo gali netrukus „pakišti“ socdemų reitingą po 20 proc. žyma? „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas tokios galimybės neatmeta.
 
„Piko tų diskusijų tada (atliekant apklausą – DELFI) tikrai dar nebuvo. O ar dėl to reitingas šiek tiek smuktelėjęs – dabar sunku būtų vertinti. (…) Visko gali būti. Kolega Vladas Gaidys daug pasisakė šituo klausimu, ir labai užtikrintai. Aš nebūčiau taip stipriai užtikrintas, bet tema, be abejo, yra labai jautri ir liečianti kiekvieno piniginę“, – DELFI teigė I. Zokas.
 
Anot jo, visuomenę galėjo sudirginti ne tik tai, kad buvo nagrinėjamas šildymo kainų klausimas, bet ir šios temos pateikimas politinėje arenoje.
 
„Tarsi idėja buvo gera, kad PVM lengvata yra socialiai neteisinga, bet pats išaiškinimas buvo per daug sudėtingas. Komunikacija tapo per daug sudėtinga, o žinutė labai paprasta – PVM lengvata bus „nupjauta“, o šildymas pabrangs. Žinutė pasiekė žmones paprastu būdu, ne taip sudėtingai ir rafinuotai, kaip bandė išaiškinti specialistai“, – aiškino sociologas.
 
Tiesa, socdemai gali guostis tuo, kad po kelių savaičių debatų nutarta PVM lengvatos neliesti mažiausiai iki 2017 m. „Šitas faktas jau gali būti ir „susiprastinęs“, – svarstė I. Zokas.
 
A. Katauskas: socdemai daro išvadas
 
Kivirčai dėl PVM lengvatos – ne vienintelis socdemams ne itin palankus įvykis pastaruoju metu. Neseniai nuskalbėjo skandalas Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), kai viceministras Gediminas Černiauskas pričiuptas auklėjantis svarbaus konkurso komisijos nares, o konkurso laimėtoją vadinantis „dūra“. Čia pat išlindo naujas skandalas – iš SAM skirstomų lėšų G. Černiausko verslui skirta 1,44 mln. litų.
Žinoma, pozityvo socdemams čia mažai. Tačiau ryšių su visuomene agentūros „Nova Media“ vadovas Arijus Katauskas pastebi, kad šią krizę LSDP suvaldė greitai – G. Černiauskas padėjo atsistatydinimo pareiškimą nuo skandalo pradžios praėjus vos parai.
 
„Pradedu žavėtis. Sprendimai priimami labai greitai. Viceministras „išlekia“ kitą dieną po skandalo – tai yra krizės valdymas. Sakyčiau, puikus krizės valdymas“, – socdemus gyrė A. Katauskas.
 
Kalbėdamas apie šilumos kainų aktualijas, A. Katauskas pabrėžia, kad socdemų laukia naujas iššūkis. Pirmadienį Lietuva su džiaugsmu pasitiko suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą „Independence“, bet čia pat pasipylė svarstymai, esą energetinė nepriklausomybė kirs per gyventojų kišenes, nes dėl SGD terminalo esą brangs dujos. Anot komunikacijos specialisto, jei LSDP nesuvaldys šio informacijos srauto, tai gali būti dar skausmingiau nei PVM lengvatos klausimas.
 
„Manau, kad ne PVM klausimas čia spręs, bet kalbos, tendencijos, kurios matyti pastaruoju metu. Įvairūs ekspertai sako, kad čia galbūt neteisingas sprendimas, reikėjo galbūt to nedaryti. Tai gali trenkti, mano nuomone, per reitingus – būtent socdemams. (…) Tai gali turėti pakankamai didelį poveikį, jeigu valdžios komunikacija bus tokia, kokia yra dabar. O dabar, reikia pripažinti, jinai yra pakankamai silpna“, – aiškino A. Katauskas.
 
„Nova Media“ vadovas siūlo ir receptą – esą socdemai turėtų keisti retoriką ir diskusijoms apie SGD terminalą taikyti tokią pačią taktiką, kokią taiko prezidentė Dalia Grybauskaitė.
 
„Dėmesys komunikacijoje turėtų būti nukreipiamas nuo „kainuos pigiau-brangiau“ į tai, kas iš tikrųjų kuria reitingus. Tai yra nepriklausomybė nuo Rusijos, nuo „Gazprom“. (…) Iki šiol nebuvo sistemingai, tinkamai komunikuojama, dėl ko tas sprendimas yra daromas. Matyčiau čia patį didžiausią pavojų socdemams, bet kartu – ir galimybę, jeigu premjeras ir jo komanda imtųsi pakankamai aktyviai komunikuoti. Kitais žodžiais – šiek tiek perimti iš prezidentės tai, ką ji dabar komunikuoja. Ir sustiprinti. Tada tai galėtų netgi reitingus paveikti teigiamai“, – teigė A. Katauskas.
 
Skandalas „tvarkiečiams“ nebaisus?
 
Paprašytas įvertinti „tvarkiečių“ pozicijų perspektyvas, „Spinter tyrimų“ vadovas I. Zokas pažymėjo, kad dabartinė „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vieta reitinguose – ne vienadienio šuolio, o dėsningo darbo su elektoratu rezultatas. sociologas prognozuoja, kad tai leis amortizuoti korupcijos skandalo padarinius partijos populiarumui.
 
„Be abejo, tas skandalas gali išjudinti daug ką. Bet jeigu išjudins, manau, kad jisai pakankamai greitai atsistatys. Šiuo metu ideologiškai artimiausia Darbo partija irgi yra šiek tiek susilpnėjusi, „tvarkiečiai“, jeigu ir smuktelės, nemanau, kad tai bus ta „bombikė“, kuri pakreips jų reitingą žemyn ilgalaike prasme. Gali būti svyravimai, gali būti pakritimas. Bet jeigu tas skandalas nesivystys ar nebus kitų skandalų, manau, kad jų reitingas atsistatys“, – prognozavo pašnekovas.
 
Tiesa, vieną rimtą smūgį „tvarkiečiai“ patyrė – tai, kad areštinėje nakvojo vienas iš partijos pretendentų siekti Vilniaus mero posto R. Skaisgirys, anot I. Zoko, tikrai nesustiprins partijos pozicijų savivaldos rinkimuose Vilniuje.
 
„Be abejo, tie veiksmai vienaip ar kitaip jau formuoja nuomonę“, – konstatavo sociologas.
 
Panašios nuomonės laikosi ir A. Katauskas. Ryšių su visuomene specialistas pastebi, kad pastaraisiais mėnesiais visų partijų reitingai tapo inertiški.
 
„Dabar kažkokių judesių greičiausiai bus“, – svarstė A. Katauskas.
 
Pasak jo, „tvarkiečiams“ bent iš dalies pavyko suvaldyti krizę – korupcijos skandalas sutelktas į konkrečius asmenis ir Vidaus reikalų ministeriją (VRM), bet ne į visą „Tvarkos ir teisingumo“ partiją.
 
„Skandalas yra lokalizuotas VRM lygmenyje. Bet pažiūrėkim, kaip situacija vystysis toliau. Neigiamas poveikis (reitingams – DELFI) bus, bet kad jis bus ryškus – na, abejočiau“, – prognozavo pašnekovas.
 
O A. Zuokas trina rankomis
 
Anot A. Katausko, atskiro aptarimo verta situacija Vilniuje. Komunikacijos specialisto nuomone, Vilniaus meras Artūras Zuokas dabar turėtų jaustis kur kas tvirčiau nei prieš porą mėnesių – ir ne tik dėl socdemų ar „tvarkiečių“ bėdų. Čia „Nova Media“ vadovas pastebi, kaip lengvai iš kovos eliminuotas nemenką palaikymą Vilniuje turinčių konservatorių pretendentas į merus Mantas Adomėnas.
 
„A. Zuoko vietoje, aš dabar kepčiau blynus ir melsčiausi, kad niekas nesikeistų, – nusijuokė A. Katauskas. – Komunikacija dėl Vilniaus skolų tiek sudėtinga, kad paprastam žmogui suprasti beveik neįmanoma, apie ką eina kalba. Kitų kandidatų – ar tai būtų liberalai, ar kiti – nutaikyta į tiek pat išmanančius, kiek jie patys. Bet tikrai ne į paprastą žmogų. LSDP komunikacija, atrodo, tik dabar bando įsibėgėti, bet dar trūksta aiškių akcentų, kuriuos puikiai dėliojasi A. Zuokas. O A. Zuokas dar kurį laiką maudysis šlovės spinduliuose po to, ką jis padarė su vienu iš konservatorių kandidatų.“
 
Pašnekovo žodžiais, M. Adomėno sudorojimas buvo „šiek tiek nepadoru“. Anot jo, Vilniaus meras parodė esąs stipriausias pagal komunikaciją su rinkėjais.
 
„O visi kiti turėtų pakeisti savo kalbų rašytojus“, – reziumavo A. Katauskas.
 
Vyriausybės reitingas: stabiliai žemyn
 
Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės fronte – nieko naujo. Gyventojų nepasitenkinimas LSDP lyderio vadovaujamu Ministrų kabinetu toliau auga.
Rugpjūtį daugiau ar mažiau neigiamą vertinimą Vyriausybei išsakė 51 proc. apklausos dalyvių. Rugsėjį – jau 53 proc.
 
Optimistų skaičius išaugo šiek tiek mažiau. Jei rugpjūtį A. Butkevičiaus Vyriausybės veiklą daugiau ar mažiau teigiamai vertino 39,5 proc. respondentų, rugsėjį šis skaičius ūgtelėjo iki 41 proc.
 
Labiausiai pakito dalis gyventojų, neturinčių nuomonės apie Vyriausybės veiklą – ji sumažejo nuo 9,5 iki 6 proc.
 
Na, o A. Butkevičius ir toliau be konkurencijos pirmauja tarp politikų, kuriuos gyventojai labiausiai nori matyti premjero poste. Tiesa, palaikymas jam pastebimai sumenko.
 
Rugpjūtį savo favoritu A. Butkevičių laikė 35,7 proc. respondentų, rugsėjį – 32,3 proc. Bet šis nuostolis jokios realios konkurencijos LSDP lyderiui nesudaro.
 
Artimiausi „konkurentai“ – du „tvarkiečiai“: „buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir šios partijos lyderis Rolandas Paksas. Bet jie abu sulaukė šešissyk mažesnio palaikymo nei A. Butkevičius – abu „tvarkiečius“ premjero kėdėje matyti norėtų po 5,4 proc. gyventojų.
 
Vienintelis truputėlį ryškiau reitinge pakilęs asmuo – ekonomistas Gitanas Nausėda, kuriam konservatoriai siūlė siekti Vilniaus mero posto. Ar dėl to, ar dėl kitų veiksnių, gyventojų, norinčių jį matyti A. Butkevičiaus vietoje, padaugėjo nuo 2,3 iki 3,6 proc.
 
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų rugsėjo 26–30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
 
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1010 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
 
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Merų ir savivaldybių tarybų rinkimai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...