captcha

Jūsų klausimas priimtas

Eismo įvykius atkuriantiems ekspertams prireikia ir eksperimentų

Didinamasis stiklas, pėdsakų analizė ir nuosekli eismo įvykio atkūrimo schema. Tai ne detektyvinio filmo siužetas, o eismo įvykių tyrimo ekspertų kasdienybė. Laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ domėjosi, kaip šiuolaikinėmis technologijomis apsiginklavę ekspertai išaiškina net painiausius avarijas, kelių ereliams nepalikdami jokių galimybių išsisukti.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Didinamasis stiklas, pėdsakų analizė ir nuosekli eismo įvykio atkūrimo schema. Tai ne detektyvinio filmo siužetas, o eismo įvykių tyrimo ekspertų kasdienybė. Laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ domėjosi, kaip šiuolaikinėmis technologijomis apsiginklavę ekspertai išaiškina net painiausius avarijas, kelių ereliams nepalikdami jokių galimybių išsisukti.

Smūgis, garsas ir sudaužyti automobiliai. Eismo įvykio vieta paženklinta krūva šukių, nuolaužų, išsiliejusiais degalais, o kartais net ir krauju. Mums, paprastiems eismo dalyviams, šios detalės kelia siaubą, užuojautą ar smalsumą, o kitiems asmenims – tai svarbūs faktai, kuriuos būtina įvertinti vadovaujantis tik šaltu protu.

Kas jie – žmonės, tiriantys ir atkuriantys eismo įvykio smulkmenas „nuo – iki“? Ką reiškia paslaptinga profesija „eismo įvykio tyrimo ekspertas“? Susipažinkime su vienu iš jų.

Prof. dr. Edgaras Sokolovskis – eismo įvykių tyrimo ekspertas, trasologijos specialistas. Avarijas tiria jau keliolika metų – atkurti ir išpainioti sudėtingiausi eismo įvykiai.

„Iš tokių dalykų, kurie kitiems žmonėms nieko nepasako, pvz., įvykio vietoje išsimėčiusių daiktų ar šukių, mes sudėliojame visą eismo įvykio eigą“, – pasakoja E. Sokolovskis.

Darbą eismo įvykio vietoje pirmieji dažniausiai pradeda policijos pareigūnai ir tyrėjai. Jie renka medžiagą, daiktinius įrodymus, fiksuoja detales. Eismo įvykio tyrimo eksperto darbas – išanalizuoti surinktą medžiagą, sumodeliuoti buvusią situaciją ir visiškai atkurti eismo įvykį.

Tiesa, netrūksta atvejų, kai šie specialistai, apsiginklavę matavimo prietaisais, didinamuoju stiklu ar fotoaparatais, taip pat vieni pirmųjų vyksta į eismo įvykio epicentrą. Pirmutinis uždavinys – atsekti tikslią eismo įvykio vietą: kur konkrečiai buvo partrenktas pėsčiasis arba susidūrė automobiliai. Atsakymą, pasirodo, gali pakuždėti žibintų šukių ir išmėtytų daiktų atstumai.

„Tą patį nurodo ir įvairūs įbrėžimai kelio dangoje. Todėl labai svarbu, kad viskas būtų užfiksuota. Atrodytų, kažkoks labai nereikšmingas, mažas įbrėžimas kelio dangoje, o pagal jį iš esmės galima nustatyti, kur įvyko susidūrimas.

Kadangi paprastai tuos įbrėžimus palieka detalės, kurios pasiekia dangą iškart po eismo įvykio, tai leidžia tiksliau atkurti eismo įvykio eigą, nustatyti susidūrimo vietą ir atlikti išsamų tyrimą“, – aiškina eismo įvykių tyrimo ekspertas.

Ekspertams būtina nustatyti, ir kokiu greičiu važiavo automobiliai, pasitelkti trasologijos žinias – kruopščiai ištirti stabdymo, slydimo pėdsakus.

„Esminis klausimas, sprendžiamas eksperto, – ar vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Nes dažniausia situacija yra tokia – vienas sudaro kliūtį, o kitas jos vengia. Tas, kuris sudaro kliūtį, savaime aišku, kad elgiasi neteisingai, pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Tuo metu kito atžvilgiu reikia apskaičiuoti, ar jis turėjo techninę galimybę laiku stabdydamas ar manevruodamas išvengti eismo įvykio“, – teigia E. Sokolovskis.

Šiuo metu Vilniaus Gedimino technikos universitete ekspertizės subtilybių mokantis profesorius pasakoja, kad kiekvienas atvejis – vis kitoks ir reikalauja atitinkamos metodikos. Kartais įvykiui atkurti prireikia ir eksperimento. Kaip tikrame detektyve – toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku ir, jei tik įmanoma, su tomis pačiomis transporto priemonėmis.

„[Kartą] buvo klausimas, iš kokio atstumo galėjo vairuotojas tamsiu paros metu pastebėti dviratininką. Taip, buvo važiuojama tamsiu metu, nes toks eksperimentas turi būti atkuriamas tokiu pačiu paros metu, kokiu buvo įvykis. Sąlygos turi būti kuo panašesnės – panašiai apsirengęs žmogus, kliūtis ir kt. Tokia patirtis gana įdomi“, – sako E. Sokolovskis.

Vienas pagrindinių ekspertų darbo įrankių – kompiuterinė programa „PC Crash“. Būtent su šia programa, įvedus tam tikrus rodmenis, kaip kad kelio dangos sukibimo koeficientas, greitis, modeliuojamas ir atkuriamas eismo įvykis.

Nors skaičiuoti galima ir paprastu būdu, eismo įvykius modeliuojant kompiuteriu kur kas greičiau patikrinami keli įmanomi variantai.

Apie šių ekspertų darbo kokybę savo nuomonę turi ir advokatai. Su teismo ekspertizei skiriamais specialistais susiduriantis advokatas Vidmantas Martyšius tikina, kad suklydus ekspertui, dramatiškai keistųsi ir žmonių likimai: „[Jų darbe reikalingas] kruopštumas, pareigingumas. Jie turi atsižvelgti į tai, kas paprastam žmogui atrodo menkniekis, nes šitie pastebėjimai kartais apverčia bylą 180 laipsnių“.

Advokatas pasakoja savo praktikoje susiduriantis net ir su arogantiškiausiais interesantais, bet teismo salėje pretenzijų dėl ekspertų darbo sako negirdėjęs.

„Gal jie išėję iš teismo ir keikiasi už kampo, bet teismuose ekspertų profesionalumą pripažįsta. Aš Lietuvoje nežinau eksperto, kuris aiškiai duotų melagingus, nupirktus parodymus“, –teigia V. Martyšius.

Dėl šiuolaikinių technologijų ir naujausių žinių gudručiui apgauti ekspertą šiandien jau, ko gero, nepavyktų. Pvz., suklaidinti, kas iš tikrųjų sėdėjo prie vairo eismo įvykio metu. Dviejų sričių – eismo įvykio tyrimo ir teismo medicinos – ekspertų žinios duoda tiksliausius atsakymus.

„Šiuo atveju kažką padaryti jau praktiškai neįmanoma, nes žmogaus kūno sužalojimai po eismo įvykio paprastai būna užfiksuoti. Kažkaip tą pakeisti ir daryti įtaką nėra jokių galimybių. Transporto priemonės salono sugadinimus irgi kažin ar kas gali imituoti“, – sako E. Sokolovskis.

Šansų sužlugti neturi ir tyrimas dėl pėsčiojo partrenkimo – stovėjo jis ar bėgo, kur ir kaip tuo metu judėjo automobiliai. Specialios žinios apie transporto priemonių dinamiką ir veikiančias jėgas praverčia šimtu procentų.

„Kartais tenka tirti ir apavą – kokių ten yra įbrėžimų. Jei žmogus stovi, tai turi kontaktą su kelio paviršiumi, lieka kažkokie įbrėžimai, žymės. [...] Būna ir žmogaus pervažiavimo atvejų, tada reikia tirti drabužius. Teismo medicinos ekspertas tiria žmogaus kūno sužalojimus. Viskas tiriama. Daiktiniai įrodymai turi būti surinkti iškart po įvykio.

Yra ir transporto trasologiniai tyrimai, kai, pavyzdžiui, transporto priemonė pasišalina iš eismo įvykio vietos ir svarbu atkurti, ar tai buvo ta transporto priemonė, ar kita“, – pasakoja eismo įvykių tyrimo ekspertas.

Žalų reguliavimo darbo be trasologų paslaugų nebeįsivaizduoja ir draudimo bendrovės. Kasmet šių specialistų žinios padeda atlikti kelis šimtus ekspertizių.

„Atsiradus šitai ekspertinei sričiai, į praeitį nuėjo tie laikai, kai nesąžiningi piliečiai sustatydavo kažkur sudaužytus automobilius vienas prieš kitą ir sakydavo: taip, čia atsitiko eismo įvykis. Šiais laikais naivu tikėtis, kad toks dalykas praslys ekspertui pro akis ir liks nepastebėtas“, – tvirtina „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Trasologų išvadose atsispindi ne tik reali eismo įvykio situacija, bet ir tikrieji automobilių greičiai.  O juos, ne paslaptis, kai kurie vairuotojai linkę sumažinti.

„Tikrai esame turėję atvejų, kuomet ištyrus konkretų įvykį, stabdymo atstumą, reakcijų nuo pamatytos kliūties laiką, matyti, kad automobilis judėjo tikrai ne tokiu greičiu, [kuris sakomas], o gerokai greičiau. Tokiu atveju tyrimo išvados gali nulemti [sprendimą], kas dėl įvykio kaltas“, – sako A. Juodeikis.

Jei vairuotojų gudravimai ekspertams ypatingų trukdžių nekelia, kas jiems nepadeda iš tikrųjų? Specialistai sako, kad dažniausiai tyrimą stabdo nekruopščiai surinkta medžiaga, neužfiksuotos smulkiausios detalės ar nuplauti pėdsakai. Būtent dėl to iš tiesų savo darbui atsidavęs ekspertas į eismo įvykio vietą vyksta vienas pirmųjų ir net kelis kartus.

Beje, darbą palengvina ir automobiliuose diegiami avariniai duomenų registratoriai. Ši įranga fiksuoja kiekvieną vairuotojo veiksmą.  Na, o programine įranga Lietuvos eismo įvykių ekspertai užsienio specialistams nė kiek nenusileidžia. Automobilio greitis, susidūrimas ar vertimasis – atkurti įmanoma viską, tad ir išsisukti nuo atsakomybės nėra jokių šansų.

„Keliai. Mašinos. Žmonės“ – pirmadieniais, 22.30 val., per LRT Televiziją. Laidos įrašus galite peržiūrėti LRT Mediatekoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...