captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baltijos ir Šiaurės šalių premjerus A. Butkevičius ragino kalbėti vienu balsu

Ukrainai būtina humanitarinė, techninė, finansinė pagalba, o Baltijos ir Šiaurės šalys turi laikytis drauge ir kalbėti šia tema vienu balsu. Taip Šiaurės tarybos sesijos išvakarėse vykusiame Baltijos ir Šiaurės šalių premjerų susitikime kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Ukrainai būtina humanitarinė, techninė, finansinė pagalba, o Baltijos ir Šiaurės šalys turi laikytis drauge ir kalbėti šia tema vienu balsu. Taip Šiaurės tarybos sesijos išvakarėse vykusiame Baltijos ir Šiaurės šalių premjerų susitikime kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius.

„Turime ir toliau pripažinti, kad Ukraina yra vientisa teritorija. Turime visi laikytis būtinai kartu, tada galėsime išspręsti problemas“, – interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ sakė Ministras Pirmininkas.

Pasak A. Butkevičiaus, susitikime nemažai dėmesio sulaukė ir energetinio saugumo klausimas. „Puikiai matome, kas vyksta Ukrainoje, kada buvo sustabdytas dujų tiekimas. Yra grėsmė ne vien Ukrainai, bet ir Vidurio Europos šalims, gal netgi kai kurioms Vakarų Europos šalims“, – mano premjeras.

Švedijoje prasideda Šiaurės tarybos sesija. Jos metu politikai aptars glaudesnį ekonominį bendradarbiavimą, bendrą saugumo ir gynybos politiką bei kitas Šiaurės šalių regionui aktualias temas.

– Premjere, su Šiaurės ir Baltijos šalių ministrais aptarėte saugumo padėtį Baltijos jūros šalių regione. Ką konkrečiai apie tai kalbėjote? Ir galbūt kalbėjote apie Rytų Ukrainą?

– Jei kalbėtume apie mano temą, ji buvo iš esmės apie Rusiją ir padėtį Ukrainoje. Didžiausią dėmesį skyriau [tam] ir akcentavau, kad visų Europos Sąjungos (ES) šalių, o tarp jų – ir mūsų, NB8 (angl. santrumpa Nordic Baltic Eight) šalių, turėtų būti bendras požiūris pirmiausia į problemos sprendimą Ukrainoje.

Ukrainai būtina pagalba, nes Ukrainos ekonominė padėtis yra labai bloga. Galima pasakyti, kad infliacija – 19 proc., bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimas – 8 proc. Žinoma, valstybės skola išaugusi. Būtinai reikalinga humanitarinė, techninė, finansinė pagalba. Taip pat akcentavau, kad, pavyzdžiui, Lietuva, jau net yra nusiuntusi keletą ekspertų, [kad šie padėtų] įgyvendinti prezidento Petro Porošenkos reformas.

Taip pat akcentavau, kad po šių rinkimų Ukrainoje tikimės, jog prezidentas P. Porošenko greičiau įgyvendins numatytas reformas, ypač – kovojant su korupcija. Taip pat, kaip žinote, su Baudžiamuoju kodeksu yra tam tikrų problemų.

Žinoma, kalbant apie Rusiją, buvo akcentuota, kad tikrai turime kalbėti vienu balsu. [...] Turime ir toliau pripažinti, kad Ukraina yra vientisa teritorija. Turime visi laikytis būtinai kartu, tada galėsime išspręsti problemas.

– Jau turime suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje. Ar apie tai kalbėjotės su premjerais ir apskritai apie energetiką, energetinį saugumą?

– Kaip tik turėjau galimybę informuoti savo kolegas apie SGD terminalo atidarymą Klaipėdoje. Džiaugiuosi, kad ir Latvijos ministrė pirmininkė, ir delegacija iš Estijos buvo atvykusi į atidarymą. Klaipėdoje tikrai buvo didžiulė šventė.

Reikia pripažinti – tai yra istorinė diena, liberalizuojant dujų rinką. Manau, kad Lietuvai tai – istorinė diena, nes galėsime turėti ir kitų dujų tiekėjų. Šio terminalo atidarymo metu buvo kalbama apie energetinę nepriklausomybę Lietuvoje po praktiškai 25 metų. Tai mus džiugina visų pirma kaip lietuvius ir Baltijos regiono valstybės [piliečius].

– O ar buvo kalbama apie energetinį saugumą?

– Taip, buvo kalbama ir apie energetinį saugumą, kad tai yra nepaprastai svarbu – turėti bendrus tikslus su Vidurio Europa. Puikiai matome, kas vyksta Ukrainoje, kada buvo sustabdytas dujų tiekimas. Yra grėsmė ne vien Ukrainai, bet ir Vidurio Europos šalims, gal netgi kai kurioms Vakarų Europos šalims. Tikrai turime įgyvendinti tuos ambicingus infrastruktūrinius projektus, jei kalbame apie elektros ir dujų tinklus.

– Kokias matytumėte sritis, kur Lietuva galbūt galėtų daugiau bendradarbiauti su Šiaurės šalimis?

– Labai geras klausimas. Mes net su ambasadoriumi aptarėme, kad su Švedija mums vėl reikėtų sustiprinti bendradarbiavimą transporto sektoriuje, logistikos srityje, taip pat tam tikrus krovinius nukreipti į Baltarusiją per Ukrainą link Kazachstano ir į Kiniją. Skandinavijos šalys daugiau dirba su Vokietija, panaudodamos laivus, bet mes manome, kad reikėtų panaudoti mūsų konteinerinį traukinį „Vikingas“ ir Klaipėdos jūrų uostą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...