captcha

Jūsų klausimas priimtas

KT: Seimo rinkimų įstatymui prieštarauja Darbo partijos kandidatų eiliškumas ir rezultatai Biržų-Kupiškio apygardoje

Konstitucinis Teismas šeštadienį paskelbė išvadą, kad galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo patvirtinti teisėtai, tačiau Seimo rinkimų įstatymui prieštarauja Darbo partijos kandidatų Živilės Pinskuvienės, Jolantos Gaudutienės, Jono Pinskaus, Vytauto Griciaus, Viačeslav Ždanovič galutinis vietos nustatymas po rinkimų. Konstitucinis Teismas šeštadienį paskelbė išvadą, kad galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo patvirtinti teisėtai, tačiau Seimo rinkimų įstatymui prieštarauja Darbo partijos kandidatų Živilės Pinskuvienės, Jolantos Gaudutienės, Jono Pinskaus, Vytauto Griciaus, Viačeslav Ždanovič galutinis vietos nustatymas po rinkimų. Konstitucinis Teismas šeštadienį paskelbė išvadą, kad galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo patvirtinti teisėtai, tačiau Seimo rinkimų įstatymui prieštarauja Darbo partijos kandidatų Živilės Pinskuvienės, Jolantos Gaudutienės, Jono Pinskaus, Vytauto Griciaus, Viačeslav Ždanovič galutinis vietos nustatymas po rinkimų. 
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Konstitucinis Teismas šeštadienį paskelbė išvadą, kad galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo patvirtinti teisėtai, tačiau Seimo rinkimų įstatymui prieštarauja Darbo partijos kandidatų Živilės Pinskuvienės, Jolantos Gaudutienės, Jono Pinskaus, Vytauto Griciaus, Viačeslav Ždanovič galutinis vietos nustatymas po rinkimų.

Iš Konstitucinio Teismo paminėtų penkių Darbo partijos narių į Seimą pateko Ž. Pinskuvienė, J. Pinskus bei J. Gaudutienė. Tiesa, Vilniaus miesto vicemeras J. Pinskus yra paskelbęs, kad Seimo nario mandato atsisako.

„Pagal sąrašus tenkančių kandidatų skaičius nėra pakeistas nei Darbo partijai, nei socialdemokratmas, nei kitoms partijoms. Išvadoje tik pasisakyta dėl Darbo partijos atitinkamų kandidatų, kurie negali būti laikomi išrinktais į Seimą, dėl reitingavimo“, – sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis. 

Konstitucinio Teismo teisėjai taip pat priėjo prie išvados, kad vienmandatėje Biržų-Kupiškio apygardoje padaryti pažeidimai prieštarauja Seimo rinkimų įstatymui.

Biržų-Kupiškio vienmandatėje apygardoje laimėjo socialdemokratas Aleksandras Zeltinis, tačiau pirmame ture pirmą vietą užėmusio A. Zeltinio ir trečią vietą užėmusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatės Nijolės Šatienės balsų skirtumas – 29 balsai.

Šilutės-Pagėgių, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų, Jurbarko ir Pajūrio apygardų rezultatai, Teismo nuomone, nustatyti nepažeidžiant Seimo rinkimų įstatymo.

Rinkimų rezultatus ginčijo Lietuvos tautininkų sąjunga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija. Šios partijos kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, o tautininkai ir į parlamentą, prašydami pasiteirauti Konstitucinio Teismo, ar teisėtai patvirtinti rinkimų rezultatai.

Tautininkai siekė, kad rinkimų rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais visoje daugiamandatėje apygardoje, kurioje renkama 70 Seimo narių, bei šešiose vienmandatėse – Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų ir Jurbarko.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimų rezultatus norėjo panaikinti Biržų-Kupiškio rinkimų apygardoje, nes pirmame ture skirtumas tarp pirmą ir trečią vietą užėmusių kandidatų buvo 29 balsai – valstiečių žaliųjų kandidatė liko trečia. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga buvo pranešusi, kad šios apygardos Kaštonų apylinkėje rinkimų naktį vyko puota – balsų skaičiavimą perėmė Biržų-Kupiškio apygardos komisija, tačiau valstiečiai žalieji įsitikinę, kad šios apylinkės biuletenių kontrolė buvo prarasta.

Darbo partija buvo nepatenkinta rinkimų rezultatais Pajūrio rinkimų apygardoje, kurioje jų kandidatė antrame ture 39 balsų skirtumu pralaimėjo konservatoriui.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, partijos ir kandidatai „Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų“ gali apskųsti Seimui ar prezidentui. Tai turi būti padaroma ne vėliau nei per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai.

Tokiais atvejais Seimas ar prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

Konstitucinis Teismas paklausimą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo.

DELFI primena, kad Vyriausioji rinkimų komisija yra panaikinusi rinkimų rezultatus Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje, kurioje buvo nustatyta, kad šiurkštūs „darbiečio“ Rimvydo Podolskio rinkimų pažeidimai galėjo turėti įtakos nustatant rinkimų rezultatus – tai yra nebuvo įmanoma nustatyti, ar į antrą turą turi patekti „darbietis“, ar trečioje vietoje likęs socialdemokratas.

Rinkimai Zarasų-Visagino apygardoje vyks pakartotinai ne vėliau nei po pusės metų.

www.DELFI.lt 
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...