captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mirė Seimo narys J. Karosas

Eidamas 75-uosius metus mirė Seimo narys Justinas Karosas.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Eidamas 75-uosius metus mirė Seimo narys Justinas Karosas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl Seimo nario mirties, praneša ELTA.

„Netekome išmintingo, atsakingo ir diplomatiško politiko, kuris Lietuvai dirbo daugelį metų. Jo indėlis į užsienio politiką ir sugebėjimas ieškoti valstybinio sutarimo svariai pasitarnavo mūsų šaliai. Nuoširdžiai užjaučiu Justino Karoso šeimą, artimuosius ir bendražygius“, – sakė Prezidentė. 

J. Karosas bus laidojamas šeštadienį Antakalnio kapinėse, Eltai sakė Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius.

Politiko žiniomis, velionį planuojama kremuoti Kėdainiuose.

„Atsisveikinti su J. Karosu bus galima Vilniuje, šv. Jonų bažnyčioje, kur bus atvežta urna“, – teigė A. Butkevičius.

Taip apsispręsta todėl, kad J. Karosas, prieš pasukdamas į politiką, ilgai dirbo Vilniaus universitete.

A. Butkevičiaus duomenimis, laikyti šv. Mišių už velionį neplanuojama, nes jis buvo laisvamanis.

Trečiadienį Seimo valdyba sudarė valstybinę komisiją parlamentaro Justino Karoso laidotuvėms organizuoti. Komisijai vadovauja Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas.

Komisijoje – Vilniaus universiteto prorektorius Rimantas Vaitkus, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, Seimo kancleris Jonas Milerius, Seimo narė, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė ir Krašto apsaugos ministerijos Protokolo skyriaus vedėja Salvina Taukinaitienė.

Seimo narys J. Karosas bus palaidotas valstybės lėšomis. 

J. Karosas gimė 1937 m. rugsėjo 7 d. Marijampolės rajono Sangrūdos kaime. 1958 m. baigė Sangrūdos vidurinę mokyklą.

1958 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (VVU, dabar – Vilniaus universitetas (VU) Istorijos ir filologijos fakultetą, kurį 1963 m. baigė ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę. 1967–1969 m. studijavo VVU aspirantūroje. 1969 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato (dabar – filosofijos mokslų daktaro) disertaciją.

1994 m. pirmasis iš nepriklausomos Lietuvos filosofų Vilniaus universitete apgynė habilitacinį darbą, už kurį jam suteiktas habilituoto humanitarinių mokslų daktaro vardas. 2000 m. suteiktas profesoriaus vardas.

1981 m. paskirta A. von Humboldto fondo (VFR) stipendija. Ja naudodamasis nuo 1984 m. daugiau negu pusantrų metų stažavo Frankfurto prie Maino, Manheimo ir Gyseno universitetuose, kuriuose surinko medžiagą habilitaciniam darbui.

1989 m. buvo išrinktas VVU naujai įkurto Filosofijos fakulteto dekanu, juo dirbo iki 1992 m.

1992–1996 m. – VI Seimo narys, išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Lietuvos demokratinės darbo partijos sąrašą. Seime dirbo Užsienio reikalų komitete, ėjo Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos seniūno, seniūno pavaduotojo pareigas.

1996–2000 m. – VII Seimo narys, išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Lietuvos demokratinės darbo partijos sąrašą. Seime dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, ėjo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas.

2000–2004 m. – VIII Seimo narys, išrinktas Lazdijų–Druskininkų rinkimų apygardoje Nr. 71. Iškėlė Lietuvos demokratinė darbo partija. Seime dirbo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetuose, ėjo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas.

2000–2003 m. – Druskininkų savivaldybės tarybos narys.

2004–2008 m. – IX Seimo narys, išrinktas Lazdijų–Druskininkų rinkimų apygardoje Nr. 71. Iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija. Seime dirbo Europos reikalų (2005–2006 m. – pirmininko pavaduotojas) ir Užsienio reikalų (pirmininkas) komitetuose. Vadovavo Tarpparlamentinių ryšių su Vokietijos Federacine Respublika grupei.

Buvo TSKP narys, aktyvus LKP atsiskyrimo nuo TSKP šalininkas. Nuo 1990 m. – Lietuvos demokratinės darbo partijos narys, buvo partijos pirmininko pavaduotojas, tarybos narys. Nuo 2001 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos narys.

Kelių knygų, keliasdešimties straipsnių ideologijos ir vertybių teorijos klausimais, paskelbtų Lietuvoje ir užsienyje, autorius.

Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio ir Komandoro didžiuoju kryžiumi. Turi kai kurių kitų Europos Sąjungos valstybinių apdovanojimų. Yra Druskininkų miesto garbės pilietis.

Žiūrėkite LTV Naujienų tarnybos parengtą reportažą:

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...