captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dar kartą siūlo valstybinių įmonių pertvarką

Ūkio ministerija vėl parengė valstybinių įmonių valdymo reformos planą. Privataus verslo teigimu, valstybės noras turimą turtą valdyti efektyviau – geras, tačiau pertvarka – per vėlyva, mat jai reikėtų visų politinių partijų paramos. Pora metų dėliojanti variantus, kaip reformuoti savas įmones, ministerija naujausią siūlymą trečiadienį žada pristatyti Vyriausybei.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Ūkio ministerija vėl parengė valstybinių įmonių valdymo reformos planą. Privataus verslo teigimu, valstybės noras turimą turtą valdyti efektyviau – geras, tačiau pertvarka – per vėlyva, mat jai reikėtų visų politinių partijų paramos. Pora metų dėliojanti variantus, kaip reformuoti savas įmones, ministerija naujausią siūlymą trečiadienį žada pristatyti Vyriausybei.

Jau ne kartą nesėkmingai siūliusi būdų, kaip iš valstybės valdomų įmonių, kurių bendras turtas – beveik 30 mlrd. litų – išspausti kuo daugiau naudos, ūkio ministerija nenuleidžia rankų. Trečiadienį ji vėl ketina teikti Vyriausybei jau porą metų rengiamas šių įmonių valdymo reformos gaires.

Pagal jas visas įmones ketinama suskirstyti į tris grupes, kiekvienai nustatant griežtą, ne mažiau kaip 5 ar 10 proc. kapitalo grąžos normą , o viso valstybės turto naudojimo kontrolę perduoti Turto fonde veiksiančiai naujai institucijai – valdymo koordinavimo centrui.

 „Pirmiausiai norime įgyvendinti stiprių valdybų principą, numatyti, kad valdybose būtų profesionalai, nepriklausomi valdybos nariai, kurie ateitų iš privataus sektoriaus. Kad nebūtų vien valstybės tarnautojai. Taip pat įkuriamas valdymo koordinavimo centras, kurio funkcijos yra rekomendacinės, t.y. jis analizuos visas įmones ir tieks Vyriausybei savo pastabas, kaip reikėtų pertvarkyti vieną ar kitą įmonę ar sektorių", – kalbėjo ūkio viceministras Adomas Audickas.

Prieš teikdama būsimos reformos gaires Vyriausybei, ministerija  norėjo išgirsti nemažos įmonių valdymo patirties turinčių pramonininkų nuomonę. Šie atviri – pertvarka būtina, bet kai kurie siūlomo  modelio aspektai  kelia abejonių. 

„Sutvarkymas strateginio planavimo proceso,  unifikavimas, turto grąžos priežiūra, kad tai būtų didinama, taip pat komercinių arba remiamų socialinių funkcijų atskyrimas ir finansinės veiklos išskaidrinimas – neabejotinai teisingi sprendimai. Bet yra dalykų, kurie tikrai kelia abejonių. Ypač naujų valdybos narių išorinis paskyrimas, kaip tai bus suderinta su įstatymais numatyta ministrų atsakomybe, personaline atsakomybe  už vienos ar kitos ūkio šakos sėkmingą plėtrą“, – svarstė einantis pareigas Pramonininkų konfederacijos prezidentas Gediminas Rainys.

Pramonininkai sako nematantys būdų, kaip užkirsti kelią politikų kišimuisi į valstybės įmonių veiklą bei kišenę, nes esą tikrai ne paslaptis, kad dalis šių įmonių finansuoja įvairias partijas.

„Politikai patys sau pirštų nenusikapos, kuriuos kaišioja į valstybinio turto įmones. Mes ką, įsivaizduojame, kad politikai nustos patys daryti tai, kas jiems naudinga ir asmeniškai, ir politiškai? iš tikro, pirmiausia tam turi pasiruošti visuomenė“, – dėstė Pramonininkų konfederacijos prezidiumo narys Vaclovas Šleinota.

Pramonininkai apgailestauja, kad beveik visą kadenciją rengtą valstybės turto valdymo reformą žadama tvirtinti, kai Vyriausybė jau beveik kraunasi lagaminus. Atėjusieji po rinkimų galbūt į viską žiūrės kitaip. Pasak ūkio viceministro, poros metų prireikė vien įkalbėti valdančiosios koalicijos partnerius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...