captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ukrainos KT pirmininkas: Lietuvoje turime draugų

Savaitgalį vyksiantiems pirmalaikiams parlamento rinkimams Ukrainoje sukurtas pakankamas teisinis pagrindas, ir nėra tokių aplinkybių, kad jų rezultatai galėtų būti pripažinti negaliojančiais, BNS penktadienį sakė Ukrainos Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Jurijus Baulinas.
Ukrainos Konstitucinis Teismas, Reuters/Scanpix nuotr.
Ukrainos Konstitucinis Teismas, Reuters/Scanpix nuotr.

Savaitgalį vyksiantiems pirmalaikiams parlamento rinkimams Ukrainoje sukurtas pakankamas teisinis pagrindas, ir nėra tokių aplinkybių, kad jų rezultatai galėtų būti pripažinti negaliojančiais, BNS penktadienį sakė Ukrainos Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Jurijus Baulinas.

Vilniuje viešintis Ukrainos teisininkas taip pat dėkojo Lietuvos žmonėms, kad jie neabejingi tam, kas vyksta Ukrainoje.

„Mes juntame jūsų ir moralinę, ir politinę, ir kitokią paramą. Žinau, kad vyksta humanitarinės pagalbos rinkimo kampanija, žinome, kad Lietuvos vadovai tvirtai palaiko Ukrainos eurointegracinius siekius, taip pat sprendžiant sudėtingus klausimus, susijusius su kariniais veiksmais Donbase. Mes Ukrainoje juntame, kad turime Lietuvoje draugų“, – interviu BNS teigė svečias.

– Kaip Ukraina teisiškai pasirengusi parlamento rinkimams?

– Parlamentas atsižvelgė į sudėtingą situaciją Ukrainoje – faktinę Krymo aneksiją, kovinius veiksmus, kurie vyksta dalyje Donecko ir Luhansko srityse. Ir parlamentas, ir prezidentas pareiškė, kad teritorijose, kurių Ukrainos valdžia nekontroliuoja, rinkimai nebus rengiami. Ukrainos parlamente yra 450 deputatai, bet bus renkami 421.

Teritorijoje, kurią kontroliuoja Ukrainos valdžia, parlamento rinkimai vyks pagal įstatymuose nustatytą tvarką. Be to, galioja įstatymas dėl ypatingo valdymo įvedimo.

Taigi, teisiniai pagrindai rinkimams yra.

– Kokiu atveju šių rinkimų rezultatai galėtų būti pripažinti neteisėtais, negaliojančiais?

– Nėra tokių aplinkybių.

– Ukrainos Konstituciniame Teisme guli byla dėl Valstybinės kalbos politikos įstatymo atšaukimo, taip pat sulaukta prašymo išaiškinti Liustracijos įstatymo normas. Kada galimi sprendimai šiose bylose?

– Trečiadienį KT nutarė kalbos įstatymą nagrinėti žodine tvarka. Pranešėjas rengia pranešimą šiuo klausimu, kai tik jis bus pasirengęs, šauksime posėdį. Kiek tai užtruks, sunku pasakyti.

Dėl liustracijos įstatymo kreipėsi Užsienio žvalgybos tarnyba. Dabar šį kreipimąsi nagrinėja Teismo sekretoriatas, tam jis turi dešimt dienų, tuomet kreipimąsi gausiu aš ir perduosiu kolegijai. Kolegija nuspręs, ar jis priimtinas. Nemanau, kad tai įvyks greitai.

Be to, Aukščiausiasis Teismas lapkričio 10 dieną rengia plenumą tuo klausimu. Pažiūrėsime, dėl ko jie kreipsis, gal teks sujungti bylas.

– Ar prognozuojate, kokią reakciją visuomenėje gali sukelti KT sprendimai šiais klausimais?

– Priimdamas vieną ar kitą sprendimą Teismas negali neatsižvelgti, kokius teisinius padarinius, o po to ir politinius, socialinius jis sukels. Jeigu to neparašome savo sprendime, vis tiek svarstome, prognozuojame, kaip tai paveiks visuomenę. Žinoma, yra sprendimų, kurie kardinaliai keičia situaciją, bet manau, kad tai pirmiausia turėtų būti politikų rūpestis.

Politikai priimdami įstatymus turi laikytis procedūrų, bet, deja, dažnai jas ignoruoja. Man atrodo, kad demokratinėje visuomenėje procedūra – svarbiausia. Jeigu jos laikomasi, tuomet sunku rasti argumentų dėl dokumento esmės, nes tai politinė valia. Teismas negali nurodyti politikams, kaip jiems gyventi. Tuo metu procedūrų privalu laikytis. Jeigu pažeistos procedūros, įstatymas negali būti pripažįstamas atitinkančiu Konstituciją.

– Kokios geopolitinės nuostatos yra Ukrainos konstitucinėje teisėje – ar reikėtų pataisų jungtis prie Europos Sąjungos, NATO ar Eurazijos sąjungos?

– Kaip žinote, dėl eurointegracijos krypties sprendimai jau priimti, dėl to nereikia keisti Konstitucijos. Konstitucijoje numatyta galimybė Ukrainai stoti į įvairias tarptautines organizacijas, sąjungas.

Kitas reikalas – Romos Statutas (tarptautinė sutartis, kuria įsteigtas Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (būstinė – Haga), nustatyta jo kompetencija bei jurisdiskcija – BNS). Yra Konstitucinio Teismo nutarimas, kad kai kurios šio statuto preambulės ir paties statuto dalys prieštarauja Ukrainos Konstitucijai. Dėl to iš pradžių reikia padaryti Konstitucijos pataisas ir tik tuomet prisijungti prie Romos Statuto.

– Jūsų galva, kokias teisines reformas Ukrainai būtina įvykdyti?

– Prezidentas yra paskelbęs programą, kurioje numatytos 62 reformos: tai ir prokuratūros, ir teismų, ir mokesčių, ir biudžeto reformos. Taip pat Ukrainoje labai aktuali valdžios decentralizavimo problema.

Kitas reikalas – reformų negalima daryti skubotai, būtina atsižvelgti į mūsų realijas ir susidariusią situaciją. Žinoma, vietos valdžia turi turėti visus instrumentus, kad galėtų spręsti visus savo klausimus. Na, o nacionalinius klausimus privalo spręsti centrinė valdžia. Rasti tą balansą tarp valdžių – manau, pagrindinė problema, kurią būti išspręsti teisiškai. Panašu, kad be Konstitucijos pataisų nepavyks to padaryti.

– Kaip Ukrainoje vykdomi KT nutarimai? Lietuvoje kai kurių sprendimų įgyvendinimas užtrunka.

– Tai ne tik Ukrainos, Lietuvos, tai bendra problema visoms šalims, kur veikia konstituciniai teismai.

Pirma, kad būtų įgyvendintas KT sprendimas, paprastai reikia politinės valios parlamente. Šiandien yra tokia valia ir balsų dauguma, rytoj – ne, o sprendimas lieka neįgyvendintas. Tuomet reikia laukti, kol ta valia vėl atsiras. Negali priversti tautos išrinktojo balsuoti, jis balsuoja pagal savo valią.

Antra, būna, kad Vyriausybė neturi lėšų realizuoti KT nutarimą.

Trečia, manau, kad dar nepakankama politinė bei teisinė kultūra lemia, jog uždelsiama su sprendimų vykdymu. Tikimės, kad ta kultūra vis gerės ir bus gerbiami bet kurios valdžios – parlamento, teismų, vyriausybės – sprendimai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...