captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl vis neprisiruošiame nešioti atšvaitų?

Nors eismo dalyviai nuolat raginami segėti atšvaitus, nelaimių tamsiu paros metu nemažėja. Išdalyta tūkstančiai atšvaitų, bet žmonės vis tiek jų nenešioja arba nešioja netaisyklingai. Prisiminti atšvaitus gyvybiškai būtina dabar – spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais už buvimą nematomu kelyje gali tekti sumokėti gyvybe.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Nors eismo dalyviai nuolat raginami segėti atšvaitus, nelaimių tamsiu paros metu nemažėja. Išdalyta tūkstančiai atšvaitų, bet žmonės vis tiek jų nenešioja arba nešioja netaisyklingai. Prisiminti atšvaitus gyvybiškai būtina dabar – spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais už buvimą nematomu kelyje gali tekti sumokėti gyvybe.

Ankstus spalio rytas. Prie vienos mažo miestelio mokyklos – įprastas sujudimas. Po vieną, po du, būreliais ar su tėveliais į pamokas skuba moksleiviai. Juos pasitinka netikėti svečiai – policijos pareigūnai ir kapelionas. Ne pirmą kartą policijos pareigūnų vykdomos atšvaitų dalijimo akcijos rodo tą patį: dauguma moksleivių atšvaitų vis dar nesegi. Tai ypač pastebima užmiesčio mokyklose.

„Šitos akcijos tikslas yra pažiūrėti, ar žmonės nešioja atšvaitus, ne tiek patikrinti, kiek paaiškinti, kam viso to reikia. Žinote, man, kaip kunigui, niekada nėra malonu, kada yra laidotuvės. Ypatingai skausminga, kai reikia laidoti vaikus. [...] Apsaugoti savo vaiką galima prisegant jam atšvaitą ir pažiūrint, ar nepametė, nepamiršo“, – laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės“ sako Lietuvos policijos kapelionas Algirdas Toliatas.

Neretais atvejais apie tai, kad atšvaitus segėti būtina, daugiau žino vaikai negu tėvai, įsitikinę kai kurie pedagogai. Ne tik atšvaitai, bet ir kuprinės, paltai ar striukės su šviesą atspindinčiais elementais – tuo turėtų pasirūpinti tėvai.

„Daug kas priklauso nuo mūsų požiūrio. Mes galim į tai žiūrėti kaip į kokį svetimkūnį: atšvaitas – ne lygis, kaip sako jaunimas. Arba atvirkščiai – žiūrėti kaip į madingą dalyką – ir naudingą, ir madingą. Vis dėlto daugėja žmonių, nešiojančių atšvaitus. Žmonės nebebijo. Ir ypatingai paaugliai“, – teigia A. Toliatas.

Nors mada diktuoja savas taisykles, atšvaitą prie drabužių reikėtų tvirtinti taip, kad jis būtų matomas iš visų pusių. Pakabinamas atšvaitas turėtų būti pritvirtintas dešinėje pusėje, pvz., prie kišenės, kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje. Tai ypač svarbu, jei pėsčiasis nešioja tik vieną atšvaitą. Atšvaitą-juostelę reikėtų lengvai uždėti ant drabužių rankovės ar kojos blauzdos srityje.

Saugaus eismo specialistai sako, kad patys skaudžiausi mėnesiai, kada segėti atšvaitus gyvybiškai būtina, – spalis, lapkritis ir gruodis. Būtent šiuo laikotarpiu būti nematomam kelyje gali kainuoti itin brangiai. Didesnės rizikos zona – užmiesčio keliai. Pėstieji čia dažnai nepaiso taisyklės eiti prieš transporto judėjimo kryptį. Kas dar kelia pavojų pėsčiajam? Lietus, šlapdriba ir net leistinas greitis.

„Kai lyja, šalia kelio yra balų ir pėsčiasis visą laiką vengia eiti arti žvyrkelio, jis pasirenka eiti keliu. Ir pavojingiausia, kai pėsčiasis neturi jokių atšvaitų – nei liemenės, nei žibintuvėlio. Tada jis tampa nematomas“, – atkreipia dėmesį Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas V. Pumputis.

Esant prastoms oro sąlygoms, net ir leistinu greičiu važiuojantis vairuotojas gali nespėti laiku sustabdyti. Tad „persijungti“ į rudens režimą – atidžiau stebėti kelią ir lėtinti greitį – kiekvieno atsakingo vairuotojo pareiga.

Ypač pavojinga situacija, kai automobiliai prasilenkia. Dažnai būna, kad vairuotojai vienas kitą apakina ir tada pėsčiasis neturi jokių galimybių išvengti ypač skaudaus eismo įvykio“, – įspėja V. Pumputis.

Atšvaitas, prisegtas matomoje vietoje, šviesą atspindinti liemenė arba šviečiantis žibintas rankose – šios saugumo priemonės būtinos, einant blogai apšviestu kelkraščiu ir važiuojamąja dalimi tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui. 

Kasmet Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir kitos institucijos išdalija tūkstančius atšvaitų, informuoja eismo dalyvius apie jų svarbą ir reikšmę. Kodėl žmonės pamiršta juos nešioti?

„Paprasčiausiai žmonės galvoja, kad nelaimė juos aplenks. Kad nelaimė atsitiks kitiems, bet ne jiems. Jie nesitiki, kad gali žūti kelyje tokiomis paprastomis aplinkybėmis – sveikas gyvas eina, nieko neatsitiks. Paprasčiausiai užmaršumas ir grėsmės nesuvokimas.

Pats žmogus turi suprasti, kad, jeigu išeina tamsiu paros metu ir ypač į užmiesčio kelią, jis turi būti matomas. Priešingu atveju, kaip rodo statistika, pėsčiasis turi mažai šansų grįžti namo saugiai“, – kalbėdamasis su laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ tvirtina V. Pumputis.

Pernai vien tik per lapkritį eismo įvykiuose žuvo 38 žmonės. Pusė iš jų – 19-ka – pėstieji. Nė vienas iš jų nesegėjo atšvaito arba nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės. Tiek daug žūčių neužfiksuojama daugiau nė vienoje Europos valstybėje.

„Keliai. Mašinos. Žmonės“ – pirmadieniais, 22.30 val., per LRT Televiziją. Laidos įrašus galite peržiūrėti LRT Mediatekoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...