captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kelių eismo taisyklių pakeitimai palies ir keturkojų savininkus

Įsigaliojus naujiems kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams atsirado vienas punktas, kurį turėtų atidžiau perskaityti augintinius turintys žmonės. XXVI-jame taisyklių punkte rašoma, kad reikėtų augintinius vežti kelių transportu saugiai, apsaugant ir juos pačius, ir keleivius nuo galimų sužalojimų. Daug kam toks įrašas sukėlė klausimų, ką konkrečiau tai reiškia? Ar nuo šiol bus privaloma šunis ir kates vežti prisegtus saugos diržais? O ką apie tai mano didžiulius šunis auginantys šeimininkai?
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Įsigaliojus naujiems kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams atsirado vienas punktas, kurį turėtų atidžiau perskaityti augintinius turintys žmonės. XXVI-jame taisyklių punkte rašoma, kad reikėtų augintinius vežti kelių transportu saugiai, apsaugant ir juos pačius, ir keleivius nuo galimų sužalojimų. Daug kam toks įrašas sukėlė klausimų, ką konkrečiau tai reiškia? Ar nuo šiol bus privaloma šunis ir kates vežti prisegtus saugos diržais? O ką apie tai mano didžiulius šunis auginantys šeimininkai?

Prisegti galima, bet ar yra naudos?

KET pakeitimuose rašoma: „vairuotojas privalo pasirūpinti stovinčioje transporto priemonėje esančių gyvūnų augintinių saugumu ir užtikrinti, kad gyvūnai būtų vežami tokiu būdu, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jei transporto priemonė būtų staigiai stabdoma.“

Pasiteiravus, ar tai reiškia, kad nuo šiol gyvūnus vežant transportu, bus privaloma prisegti diržu, Lietuvos kelių policijos tarnybos Bendrųjų reikalų skyriaus atstovai atsakė, kad „prievolės prisegti diržu augintinius nėra“. Paprašius patikslinti, ką tuomet reiškia „vežti saugiai“, vėlgi atskriejo miglotas atsakymas: „Tai – prievolė pasirūpinti ir užtikrinti, kad gyvūnai augintiniai būtų vežami tokiu būdu, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų“.

Berno zenenhundų veislės šunį auginantis Julius pasakojo saugos diržais jo neprisegantis, bet pripažino, kad apie tai jo šeimoje buvo diskutuota. Vis dėlto nuspręsta, kad diržai nelabai kuo prisidės prie šuns ir keleivių saugumo.

„Norint šunį vežioti saugiai, reikia labai daug išlaidų: keisti automobilį į universalą, įsigyti specialų narvą pagal automobilio išmatavimus. Pigus pakaitalas – saugos diržas – per daug nepadėtų, nes, logiškai mąstant, jei pasodinus ant galinės sėdynės su saugos prisegtuku įvyktų avarija, tai šuns visos letenos vis vien spėtų nulėkti į priekį ir nulaužti sprandus“, – svarstė Julius.

Kinologė: galima rinktis ne tik diržus

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, per šių metų tris ketvirčius Vilniaus apskrityje jau nustatyti 3 046 saugos diržų naudojimo pažeidimai, o pakartotinai (antrą kartą per metus) saugos diržų pažeidimų buvo užfiksuota 211. 2013 m. visos Lietuvos mastu nubausti 22 725 saugos diržų neprisisegę vairuotojai ir 2 490 keleivių. Taigi, taip aplaidžiai į saugos diržus žiūri žmonės, sunku tikėtis, jog jie prisegs ir savo augintinį.

„Kelių eismo saugumo specialistai saugos diržų nenaudojimą įvardija kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, dėl ko keliuose žūsta žmonės. Statistikos, kiek eismo įvykių įvyksta, kai automobiliuose netinkamai vežami gyvūnai blaško vairuotojo dėmesį, neturime, tačiau, manome, kad vairuotojas turi savo dėmesį koncentruoti į kelią ir jo aplinką, o kiekvienas dėmesio atitraukimas nuo vairavimo gali sukelti labai sunkias pasekmes“, – komentavo Lietuvos kelių policijos tarnybos Bendrųjų reikalų grupės vyresnioji specialistė Marija Kazanovič.

Lietuvos kinologų draugijos prezidentės Ramunės Kazlauskaitės teigimu, dauguma augintinius turinčių šeimininkų savo gyvūnus veždami automobiliu juos saugo, tačiau, be abejo, ne visi. GRYNAS.lt kinologė aiškino, kad yra keli būdai, kaip užtikrinti augintinio saugumą automobilyje. Vienas jų yra specialus saugos diržas, kurį reikia įsigyti atskirai ir pritvirtinti prie automobilyje jau esančių saugos diržų.

„Tokie diržai yra įvairių dydžių, atrodo kaip petnešos, kurios uždedamos ant šuns, o jų galas tvirtinamas į saugos diržo laikiklį automobilyje. Tokius diržus jau seniai buvo galima naudoti. Jie veikia taip pat, kaip normalus saugos diržas žmogui. Jis yra tvirtas ir išlaiko šunį stabdant ar autoįvykio metu, kad jis nenuskrietų į priekį nuo užpakalinės sėdynės. Ir pačiam gyvūnui saugiau, ir nesužalojami žmonės“, – dėstė kinologė.

Anot jos, yra ir dar vienas būdas – vežti augintinius konteineriuose. Šis būdas užtikrina geresnes gyvūno galimybės judėti. Tačiau konteineris taip pat neturėtų būti automobilio salone paliekamas palaidas, jį reikia pritvirtinti.

Konteineriai dažniau pasirenkami mažesniems šuniukams, o štai didelius šunis galima vežti automobilio universalo bagažinėje, kuri nuo salono atskiriama specialiomis grotelėmis.

„Tokios grotelės irgi seniai naudojamos. Jeigu šuo yra bagažinėje ir ne narve, gali susižaloti“, – perspėjo R. Kazlauskaitė.

Jeigu ne dėl gyvūnų, tai bent dėl savęs

Kinologė pasakojo pati auginanti mažus šuniukus, todėl juos gabendama automobiliu, visada naudoja specialius narvelius, kuriuos pritvirtina saugos diržu, kad šie nejudėtų. Tokius narvelius arba specialius saugos diržus naudoja dauguma šunų augintojų, vežiojančių savo augintinius po parodas.

„Esu visko mačiusi – žmonės kartais ir paprastoje bagažinėje šunį veža. Mano nuomone, tai ne visai tinkamas būdas transportuoti gyvūną, bet kiekvienas supranta savaip. Tie, kurie rūpinasi savo gyvūnų gerove, tikrai pasirūpina, kad šuo ir automobilyje būtų saugus“, – svarstė R. Kazlauskaitė.

Ji pabrėžia, kad KET pakeitimuose tikrai ne šiaip jau įrašytas papildomas punktas dėl gyvūnų saugumo. Jeigu šuo (ar bet kuris kitas gyvūnas) yra neprisegtas specialiu diržu arba yra ne bagažinėje ir ne specialiame narvelyje, jis gali laisvai judėti po automobilį.

„Ne visuomet galima užtikrinti, kad šuo nenuspręs padėti vairuoti ar dar ką nors padaryti, jau nekalbu apie tai, kad vasarą, kai atidaryti automobilio langai, jis gali paprasčiausiai iškristi. Tai yra daroma tiek dėl paties šuns saugumo, ir dar svarbiau – žmonių saugumui užtikrinti. Net mažas šuniukas, jeigu jis sėdi ant užpakalinės sėdynės ir yra staigus stabdymas ar susidūrimas (autoįvykis), skrenda į priekį. Jis ir pats gali susižaloti, ir labai smarkiai sužaloti žmogų. Žmonės turėtų pagalvoti, jei ne dėl šuns saugumo, tai bent dėl savo“, – patarė Lietuvos kinologų draugijos prezidentė R. Kazlauskaitė.

Veterinaras: turėjau tik vieną tokį atvejį

Jakovo veterinarijos centro Vilniuje  vadovas Jakovas Šengautas GRYNAS.lt pripažino, kad per paskutinius dešimt metų turėjo tik vieną atvejį, kai žmonės atvežė po avarijos automobilyje sužalotą šunį. Kadangi šis atvejis buvo labai seniai, įvykio detalių veterinaras teigė nebepamenantis, tačiau patikino, kad gyvūną tąkart išgelbėti pavyko.

Jo teigimu, kur kas dažniau į jo kliniką atvežami gyvūnai, sužaloti kitokiais būdais.

„Kas antrą-trečią dieną turime traumuotų gyvūnų, bet ne tais atvejais, kai gyvūnas buvo vežamas automobiliu, dažnesni atvejai, kai jis išbėgo į gatvę, jo nepastebėjo, patys šeimininkai traumavo nuosavame kieme. Turėjau tik vieną tokį atvejį per dešimt metų (kai gyvūnas susižalojo automobilyje – red. past.)“, – sakė J. Šengaut.

Anot veterinaro, oficiali statistika, kiek gyvūnų susižalojo vežami be specialių saugos priemonių automobiliuose, vargu ar yra renkama, tačiau kai kuriais atvejais vežti gyvūnus narveliuose, ypač jų nepritvirtinus, gali būti net pavojingiau, nei vežti gyvūnus palaidus. Narvas avarijos atveju gali daug stipriau sužaloti keleivius nei smulkus šunelis ar kitas gyvūnėlis.

Šaltinis www.grynas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...