captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pacientai galės tikėtis realios kompensacijos už padarytą žalą sveikatai

Seime vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pristatymas Žalos atlyginimo be kaltės modelis. Tikimasi, kad įvedus šį modelį Lietuvoje, pacientai ne tik turės teisę į žalos atlyginimą, bet ir socialiai teisingą bei efektyvų šios teisės realizavimo mechanizmą.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Seime vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pristatymas Žalos atlyginimo be kaltės modelis. Tikimasi, kad įvedus šį modelį Lietuvoje, pacientai ne tik turės teisę į žalos atlyginimą, bet ir socialiai teisingą bei efektyvų šios teisės realizavimo mechanizmą.

Ar šiandien Lietuvoje sudarytos sąlygos pacientui tinkamai pasinaudoti savo teisėmis į žalos sveikatai atlyginimą? Ar valstybės skirti finansiniai ištekliai tikrai pasiekė pacientus, kuriems žala buvo padaryta? Kokią įtaką pasitikėjimui valstybe, sveikatos apsauga, gydytojais turėjo 10 metų taikytas neefektyvus žalos atlyginimo modelis? Kaip pasiekti, kad klaidos ir nepageidaujami atvejai medicinoje nebūtų slepiami, o pacientai, patyrę žalą sveikatai, galėtų greitai ir be papildomų išlaidų gauti kompensaciją? Tai svarbiausi klausimai, kuriuos Seime vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės koncepcija: pacientų saugos kultūros link“ aptarė daugiau nei 300 pacientų, gydytojų, teisininkų, valstybinių institucijų atstovų ir gydymo įstaigų vadovų.

„Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės, klaidų slėpimas ir „gynybinė medicina“, padarius žalą paciento sveikatai, nuolat kuria nepasitikėjimą medikais, sveikatos apsaugos sistema, vadinasi, ir visa valstybe. Neturėdami pakankamai informacijos ir negaudami aiškaus atsakymo iš gydytojų, pacientai tiesos ieško teismuose. „Klaidos atskleidimas ir atsiprašymas turi tapti standartu medicinos praktikoje. Norint tai pasiekti, reikalinga aplinka, kurioje sveikatos priežiūros specialistas galėtų atskleisti nesėkmingo įvykio aplinkybes, be baimės būti nubaustas už klaidą.. Tik eidami šiuo keliu galėsime pasiekti pacientų saugos kultūros, kai kiekvienas nesėkmės atvejis bus registruotas, išanalizuotas ir eliminuotas“, – įsitikinusi D. Mikutienė.

Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės teigimu, Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių reglamentavo pacientų teises, taip pat ir teisę į žalos sveikatai atlyginimą: „Mūsų šalyje jau dešimtmetį veikia civilinės atsakomybės draudimo sistema, finansuojama Privalomojo draudimo fondo lėšomis, todėl turime analizuoti, ar ji pakankamai efektyvi, ar prieinama nukentėjusiam pacientui.“

Konferencijos svečiai, pripažinti ekspertai iš Švedijos bei Danijos, pristatė alternatyvą – Žalos sveikatai be kaltės atlyginimo modelį, dešimtmečius veikiantį ir taikomą šiose šalyse. Šis modelis neleidžia atsirasti problemoms, kurias šiandien matome Lietuvoje: nors per dešimtmetį valstybė skyrė įspūdingai didelę sumą – 80 mln. litų – pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti, juos pasiekė tik menka dalis. Be to, žalą patyrę asmenys, siekdami kompensacijos, yra priversti „kovoti“ už savo teises, t. y. skirti daug laiko ir finansų. Gydytojai jaučia nuolatinę įtampą ir baimę, kad bus priversti bylinėtis, Lietuvoje įsigalėjo „gynybinė medicina“, dėl kurios valstybė patiria finansinių nuostolių. Atsižvelgusi į tai, Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) ragina imtis realių priemonių keičiant žalos atlyginimo mechanizmą: remiantis užsienio kolegų patirtimi reglamentuoti administracinį modelį, kuris grįstas ne gydytojų kaltės paieška ir įrodymu, bet atvejo tinkamumu kompensuoti patirtą žalą.

LGS prezidento prof. Liutauro Labanausko nuomone, Žalos atlyginimo be kaltės modelis laukiamas gydytojų bendruomenės, kuri supranta ir pripažįsta, kad, kaip visam pasaulyje, taip ir Lietuvoje, medicina nėra visagalė –nepageidaujamų atvejų išvengti nepavyks. Šis modelis pirmiausia būtų naudingas žalą patyrusiems pacientams, nes jiems nukreiptų visas valstybės skiriamas lėšas, panaikintų paciento, siekiančio kompensacijos, pareigą įrodyti, kad įstaiga padarė pažeidimą, dėl kurio buvo patirta žala. „Mūsų tikslas – kad žala pacientui būtų atlyginama be ilgai trunkančio brangaus teisminio proceso ir  „kovos“ už savo teises, išsaugant gydytojo-paciento santykius, pasitikėjimą sveikatos sistema, analizuojant kiekvieną nesėkmę, kuri susideda iš daugybės įvykių grandinės ir nebūtinai kaltininkas yra tik sveikatos priežiūros specialistas“, – sako prof. L. Labanauskas.

Austrijoje, Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Naujojoje Zelandijoje žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelis jau ilgą laiką veikia be trikdžių, juo patenkinti ir pacientai, ir gydymo įstaigų atstovai. Pavyzdžiui, tris kartus daugiau gyventojų nei Lietuva turinčioje Švedijoje dėl žalos atlyginimo kasmet kreipiasi apie 9 tūkst. pacientų ir beveik pusė jų gauna kompensaciją. 

Atsižvelgiant į užsienio praktiką, tikimasi, kad įvedus Žalos atlyginimo be kaltės modelį Lietuvoje pacientai ne tik turės teisę į žalos atlyginimą, bet ir socialiai teisingą bei efektyvų šios teisės realizavimo mechanizmą. Žalos atlyginimo be kaltės modelio atsiradimas skatintų pacientų pasitikėjimą valstybe ir sveikatos apsaugos sistema, rastųsi paciento-gydytojo partnerystė aiškinantis, kodėl atsitiko nepageidaujamas įvykis, valstybė efektyviai panaudų teisės įgyvendinimui skirtas lėšas. Be to, šis modelis leistų Lietuvos sveikatos sistemai gauti aukštesnį vertinimą bei pripažinimą Europos mastu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...