captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Ambrozaitis: vakcinos ir specialių vaistų Ebolai gydyti nėra

Iki šiol nebuvo nei politinės valios, nei motyvacijos kurti vakciną ar vaistus nuo Ebolos, nes tai buvo lokali liga tam tikrose Afrikos valstybėse – susirgdavo vieno ar dviejų kaimų gyventojai, išmirdavo ir epidemija tuo pasibaigdavo, sako VU Infekcinių ligų centro direktorius habilituotas biomedicinos mokslų daktaras profesorius Arvydas Ambrozaitis. Dabar, jo teigimu, situacija – kita: „Manau, tie reikalai yra gerokai pajudėję į priekį“.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Iki šiol nebuvo nei politinės valios, nei motyvacijos kurti vakciną ar vaistus nuo Ebolos, nes tai buvo lokali liga tam tikrose Afrikos valstybėse – susirgdavo vieno ar dviejų kaimų gyventojai, išmirdavo ir epidemija tuo pasibaigdavo, sako VU Infekcinių ligų centro direktorius habilituotas biomedicinos mokslų daktaras profesorius Arvydas Ambrozaitis. Dabar, jo teigimu, situacija – kita: „Manau, tie reikalai yra gerokai pajudėję į priekį“.

Ebolos viruso sukeliama Ebolos hemoraginė karštinė – sunki ir dažnai mirtina liga. Pirmieji šios ligos atvejai nustatyti 1976 metais Afrikoje, tačiau dabar kilusi Ebolos epidemija yra pati didžiausia pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad Vakarų Afrikoje užfiksuoti ligos atvejai perkopė 9 tūkst., daugiau nei pusė baigėsi mirtimi.

Tikėtina, kad Ebolos protrūkis dar nėra pasiekęs paties piko. Ebola jau diagnozuota Jungtinėse Valstijose ir Europoje. Nerimo kyla ir Lietuvoje, juolab išaiškėjus, kad Vakarų Afrikoje yra dirbančių Lietuvos piliečių.

Interviu laidai „Savaitė“ A. Ambrozaitis papasakojo, kaip užsikrečiama Ebolos virusu, kaip nuo jo saugotis ir kaip kovoti su juo apsirengusi Lietuva.

- Ebola – Afrikos kontinento liga, jos protrūkiai ir pradžia ten. Kodėl tame žemyne?

- Tai, visų pirma, susiję su tuo, kad šios infekcijos natūralus rezervuaras yra vaisiaėdžiai šikšnosparniai. Jie labai lengvai ją gali perduoti beždžionėms. O tenykščiai gyventojai naudoja beždžionieną savo maistui, taip pat jie neatsisako ir tų vaisiaėdžių šikšnosparnių. Be to, reikėtų pažymėti ir tai, kad tose trijose šalyse, kur dabar yra protrūkis, nelabai seniai vyko aršūs pilietiniai karai, yra sunaikinta visa medicinos aptarnavimo sistema.

- Kodėl Ebola nėra ištirta, nors aptikta 1976 metais. Praėjo beveik 40 metų, o priešnuodžių kaip ir nėra?

- Iki šiol ši liga nekėlė jokios globalinės grėsmės. Ji buvo lokali liga tam tikrose Afrikos valstybėse, kur susirgdavo vieno ar dviejų kaimų gyventojai. Aišku, natūralu, kad jie išmirdavo, ir epidemija tuo ir užsibaigdavo. Tad neatsirado nei politinės valios, nei kokios motyvacijos kurti vakciną ar vaistus. Dabar situacija yra kita. Dabar, manau, tie reikalai yra gerokai pajudėję į priekį.

- Apie kokį laikotarpį galime kalbėti? Kada jau galime viltis, kad bus atrastas priešnuodis?

- Paprastai tyrimai vyksta ne mažiau kaip 5 metus, tačiau šiuo atveju, matyt, bus naudojamas pagreitintas variantas. Mes tikimės, kad vakcina turėtų pasirodyti kitais metais – jų viduryje ar pabaigoje. Tai vis tiek ne taip jau greitai.

- Ar yra kokių nors grėsmių, kad ji išvirstų į epidemiją ne tik Afrikoje, o ir pas mus, Europoje, arba, tarkime, kokiame nors kitame žemyne?

- Nėra jokios grėsmės. Kol kas mūsų kontinentuose tai yra laikoma keliautojų liga. 

- Kaip užsikrečiama, koks turi būti kontaktas? Ar oro lašeliniu būdu irgi galima užsikrėsti?

- Tai nėra oro lašelinė infekcija, nėra laki infekcija, todėl oro lašelinis kelias tikrai nėra įmanomas. Bet užsikrėtimas galimas per tiesioginį sąlytį, taip pat kontaktą su ligonio krauju, kitais organizmo skysčiais ir išskyromis.

- Ar galima užsikrėsti Ebolos virusu bučiuojantis?

- Taip, ligos įkarštyje, kadangi būna visose išskyrose. Tai seilės taip pat yra pavojingos. Ligos pradžioje viruso koncentracija organizme būna palyginti nedidelė, o pati didžiausia būna ligos įkarštyje arba baigiamojoje stadijoje, arba mirties atveju. Lavone esanti viruso koncentracija yra pati didžiausia. 

- Lytiniu keliu virusas gali patekti?

- Taip, lytiniu keliu irgi galima užsikrėsti. Ir reikėtų atkreipti dėmesį, kad net po klinikinio pasveikimo virusas vyrų spermoje išlieka iki 7 savaičių.

- Jūs kalbėjote apie šikšnosparnius ir beždžiones, kurie naudojami maistui ir kurie yra ligos platintojai. Tai per maistą taip pat galima užsikrėsti?

- Taip, jeigu jis yra nepakankamai termiškai apdorotas. Gali taip pat šikšnosparniai savo seilėmis užkrėsti vaisius, tokiu būdu taip pat galima užsikrėsti.

- O kokiai temperatūrai jis atsparus?

- Per 5 minutes 100 laipsnių temperatūroje virusas žūsta, o 60 laipsnių temperatūroje jis išlieka 30–60 minučių. Jeigu kraujyje, tai ant išorinės aplinkos objektų jis gali išlikti keletą savaičių, bet jeigu jis išdžiūna, jeigu yra sausos būsenos, jis žūva gana greitai.

- Sakote, kad per vaisius galima užsikrėsti. Kaip tada tuos vaisius apdoroti? Ar juos pakanka nuplauti vandeniu ir viskas, gana?

- Taip. Plovimas – viena iš efektingiausių priemonių apsisaugoti. Karštu vandeniu. Arba rankas plaunant vandeniu su muilu.

- Muilo užtenka?

- Muilo visiškai užtenka, muilas yra efektingas.

- Kokių vaistų yra Ebolai gydyti, yra jie kažkokie specialūs?

- Specialių patvirtintų vaistų kol kas neturime. Yra eksperimentiniai vaistai Jungtinėse Valstijose – tai „ZMapp“ preparatas. Bet yra vilčių, kiek tenka skaityti literatūroje, kad jis bus registruotas pagreitinta tvarka, ir galbūt mes turėsime galimybę jį užsisakyti.

- Jeigu toks atvejis būtų Lietuvoje, ar Lietuva šiandien yra pasirengusi susidurti su šiuo virusu?

- Na, Lietuva, manyčiau, pasirengusi pagal savo galimybes. Yra taip pat skirta papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo – 490 tūkst. litų. Mes už tas lėšas turėtume įsigyti tai, ko mums trūksta.

- O ko jums šiandien trūksta?

- Dar neturime pakankamai asmens saugos priemonių. Mes turime jų trims dienoms, tačiau, jeigu būtų toks atvejis – atvyktų ligonis ar [šia liga] įtariamas žmogus, tai mes tuojau pat sulauktume pagalbos iš valstybės rezervo. 

- Paprastai tas priemones įsivaizduojame taip: skafandrai, ligonis gabenamas tokiame permatomame uždarame kokone. Jūs apie tai kalbate? Lietuva tokių dalykų turi?

- Ne, Lietuva tokių dalykų kol kas neturi. Mums skubiai reikėtų įsigyti kamerą ligonio transportavimui. Kalbant apie tuos skafandrus, jie yra daugkartinio naudojimo. Mes pasirinkome kitą kelią, t.y. vienkartinio naudojimo asmens saugos priemones. 

- Taip suprantu, kad labiausiai trūksta kameros, kurioje būtų pergabenamas ligonis?

- Taip, tos kameros trūksta. Na, ir galbūt dar papildomų aparatų, aparatūros, kuri būtų naudojama tose izoliacinėse palatose. 

- Tai ekstremalios sąlygos, o už jas paprastai yra mokami didesni pinigai, kai žmogus sutinka dirbti tokiomis sąlygomis. Ar tai šiuo metu Lietuvoje yra numatyta?

- Kalbant apie mūsų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninę, tai yra svarstomas klausimas apie tai, kad personalui, kuris dirbs tokiomis ypatingai pavojingomis sąlygomis, bus mokamas priedas prie atlyginimo pusę metų ar metus, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos.

- Kokio dydžio?

- 800–900 litų kiekvieną mėnesį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...