captcha

Jūsų klausimas priimtas

Greitojo reagavimo pajėgų likimas – Seimo rankose

Kuriamos greitojo reagavimo pajėgos galės tinkamai veikti tik tuomet, jei Seimas patvirtins KAM parengtas įstatymų pataisas, apibrėžiančias karinės jėgos naudojimą šalies teritorijoje taikos metu. Ar Seimui tam pakaks politinės valios? Precedentų jau turime – eskadrono „Aitvaras“ įteisinimui prireikė net 4 metų. Jeigu taip atsitiks ir su greitojo reagavimo pajėgomis, kariuomenės noras užkirsti kelią naujoms grėsmėms nueis per nieką.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Kuriamos greitojo reagavimo pajėgos galės tinkamai veikti tik tuomet, jei Seimas patvirtins KAM parengtas įstatymų pataisas, apibrėžiančias karinės jėgos naudojimą šalies teritorijoje taikos metu. Ar Seimui tam pakaks politinės valios? Precedentų jau turime – eskadrono „Aitvaras“ įteisinimui prireikė net 4 metų. Jeigu taip atsitiks ir su greitojo reagavimo pajėgomis, kariuomenės noras užkirsti kelią naujoms grėsmėms nueis per nieką.

Lapkričio 1-oji – tai data, nuo kurios Lietuvos greitojo reagavimo pajėgos bus visiškai sukomplektuotos ir pasirengusios veikti. Karių reakcijos laikas, kilus grėsmei šalies viduje, – nuo dviejų valandų iki paros. Pasak Prezidentės, po Velso susitikimų tokias pat pajėgas yra nusprendęs kurti ir NATO, tačiau jos į grėsmę patyrusią valstybę, numatoma, atvyktų tik per tris paras – visą tą laiką valstybė gintųsi pati.

„Lietuva – pirmoji iš NATO valstybių, kuri sugebėjo pati susikurti tokias pajėgas, kurios, galima net ir pajuokauti, bus ne tik greito reagavimo, bet tikiuosi, jos bus tokio greito reagavimo, kad galėsime vadinti juos skraidančiais lietuviais. Viduje turime specialiąsias pajėgas, kurios turi patyrimą ir iš Afganistano. Tai – labai profesionalūs mūsų kariai, kurie pirmieji, jei būtų užpuolimo atvejis, pasitiks priešą ir gins Lietuvą bei mūsų žmones“, – tvirtina Dalia Grybauskaitė.

Greitojo reagavimo pajėgos bus formuojamos iš dviejų batalionų – mechanizuoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo bataliono ir motorizuoto Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono pėstininkų kovinių grupių. Jose bus ir karinės oro pajėgos, specialiosios pajėgos, logistinės paramos elementai. Kiekvieną batalioną sudarys po 800 karių – tai jau atitinka NATO standartus. Jų sudėtyje bus žvalgybos, ugnies paramos, kovinio aprūpinimo, oro gynybos, inžineriniai pajėgumai.

Kariuomenės atstovai sako, kad neseni įvykiai regione parodė, jog atsiranda vadinamoji „pilkoji zona“, kada sunku identifikuoti, ar tai karo padėtis, todėl ir reikalingi vienetai, kurie greitai reaguotų.

„Gali būti sabotažo aktų, gali būti grėsmė, kuri kyla iš pratybų, kurios vykdomos šalia Lietuvos valstybinės sienos ir kurios gali peraugti į tiesioginius veiksmus. [Greitojo reagavimo pajėgų sukūrimas] reiškia, kad mes turime karines pajėgas, kurios sureaguos per labai trumpą laiką, ir mes turėsime laiko sugeneruoti likusias karines pajėgas ir aktyvuoti gynybos planus, jei to reikės“, – teigia Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brg. gen. Vilmantas Tamošaitis.

Greitųjų pajėgų kūrimą lydi ir pluoštas įstatymo pataisų. Jų prireikė, nes pagal dabartinius įstatymus taikos sąlygomis ginklą karys gali panaudoti tik savigynai ir jam patikėto objekto apsaugai. Nėra numatyta, kaip kariuomenė būtų panaudota neutralizuojant grėsmes, nepatenkančias į įprastos agresijos apibūdinimą, kai pasirodę neaiškūs ginkluoti asmenys užiminėja pastatus, trikdo valstybės veiklą.

Įvykiai Ukrainoje parodė, kad net ir nepaskelbus karo padėties koviniai veiksmai šalies viduje gali vykti. Pasak gynybos eksperto, hibridinio karo pavojus įmanomas ir mūsų šalyje. Tai nebūtų išorinės agresijos požymiai, kurie leistų skelbti karo padėtį, tačiau tai nereiškia, kad nekiltų pavojaus Lietuvos valstybingumui.

Krašto apsaugos ministerijos Seimui pateiktose pataisose siūloma Prezidentui suteikti teisę naudoti kariuomenę tiesiogiai reaguojant į incidentus ir ginkluotus valstybės sienos pažeidimus taikos metu, taip pat kariams siūloma leisti tikrinti asmens dokumentus, sulaikyti asmenis, patekti į patalpas, jas apžiūrėti. Jei Seimas nepritartų tokiems siūlymams, kurti greitąsias reagavimo pajėgas būtų neverta.

„Jos liktų be dantų. Kariuomenė galėtų nuvažiuoti į krizės vietą, išsirikiuoti, bet teisėtai veikti negalėtų. Todėl jeigu parlamentarai nepamatys, jog tokios įstatymo pataisos yra būtinos, kad suteiktų kariams galimybę veikti, tai bus tikrai didelis žingsnis atgal“, – įsitikinęs gynybos ekspertas Aleksandras Matonis.

O precedentų jau būta. Pavyzdžiui, su kariuomenės elitiniu specialiųjų operacijų pajėgų eskadronu „Aitvaras“. Kaip junginys jis buvo suformuotas 2004 metais, dalyvavo specialiosiose operacijose kartu su NATO pajėgomis, vykdė misijas Afganistane, tačiau Seimas, kaip specialiąsias operacijų pajėgas, jį įtvirtino tik po ketverių metų – 2008-aisiais.

Jei taip atsitiktų ir su greitojo reagavimo pajėgomis, su grėsmėmis, kilusiomis šalies viduje, turėtų dorotis tik viešojo saugumo, vadovybės apsaugos tarnybos ir pasieniečiai, tik vargu ar jie įveiktų modernia sunkiąją ginkluote apsirūpinusius asmenis.

Pasak A. Matonio, mes būtume ginami tik kilus karui ir aktyvavus 5-ąjį NATO straipsnį, o tai gali užtrukti. Todėl Lietuvos sprendimas kurti greitojo reagavimo pajėgas – išmintingas žingsnis, tačiau svarbu, kad tai būtų kompleksinės atoveiksmio priemonės.

„Lygiagrečiai su kariuomenės pajėgumų stiprinimu reikia atkreipti dėmesį ir į visų valstybinių institucijų gebėjimą užkardyti kelią informaciniam poveikiui prieš mūsų šalies gyventojus“, – sako A. Matonis.

Amerikiečių tinklalapis „The Business Insider“ šią savaitę rašė apie „Reuters“ surengtą ekspertų diskusiją, kurioje „New Yorker“ redaktorius Davidas Remnickas, rašytoja Masha Gessen ir Rusijos opozicijos politikas Garis Kasparovas teigė, kad Vladimiras Putinas gali pabandyti kelti sumaištį Baltijos valstybėse. Jų teigimu, vienintelis V. Putino tikslas – išlikti valdžioje.

Jei šį tikslą pasiekti padės triukšmas Baltijos valstybėse, tai, ekspertų manymu, Rusijos vadovas būtinai to imsis, o kartu išbandys ir NATO tvirtumą, t.y., ar Aljansas neblefuoja pasižadėjęs ginti Baltijos valstybes. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...