captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Paklydęs“ laivas Švedijos vandenyse – signalas ir Lietuvai

Švedijos karinėms pajėgoms ieškant, kaip teigiama, sugedusio Rusijos povandeninio laivo švedų teritoriniuose vandenyse, situacija primena Šaltojo karo laikų incidentus, o suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laukianti Lietuva turėtų akylai stebėti, kas vyksta ir Baltijos jūros vandenyje, ir po jo paviršiumi.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Švedijos karinėms pajėgoms ieškant, kaip teigiama, sugedusio Rusijos povandeninio laivo švedų teritoriniuose vandenyse, situacija primena Šaltojo karo laikų incidentus, o suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laukianti Lietuva turėtų akylai stebėti, kas vyksta ir Baltijos jūros vandenyje, ir po jo paviršiumi.

Tokią nuomonę DELFI išdėstė gynybos ekspertas Aleksandras Matonis. Anot jo, kol kas anksti kalbėti apie laivo tipą ir jo įgulos tikslus, tačiau signalas Baltijos jūros valstybėms turėtų būti daugiau negu aiškus.

Švedai puikiai prisimena panašų įvykį

Švedijos žiniasklaida po incidento Stokholmo archipelage iškart prisiminė panašų įvykį iš Šaltojo karo laikų. Jį primena ir A. Matonis.

„Panašu į 1981 m. situaciją, kai fjorde prie Karlskronos ant seklumos užplaukė sovietinis povandeninis laivas. Buvo didelė saugumo krizė, laivas buvo Švedijos užimtas, įgula deportuota, vėliau (laivas – DELFI) grąžintas Sovietų Sąjungai. Tuomet tai demonstravo, kad Šaltojo karo metais Rusija vaikščiojo nepaprastai plonu ledu, peilio ašmenimis, siųsdama savo laivus į teritorinius vandenis šnipinėti“, – pasakojo gynybos ekspertas.

Pasak jo, dabar padėtis vis panašesnė. „Rusija Baltijos jūros regione – tiek laivynas, tiek aviacija – veikia pakankamai agresyviai. Būdais, kurie ne sustiprina pasitikėjimą ir kaimynystę, o priešingai – šiek tiek eskaluoja situaciją. Bet koks toks incidentas, svetimos valstybės kovinio laivo pasirodymas kitos valstybės teritoriniuose vandenyse, sukuria papildomas prielaidas incidentams. Pavojingiems incidentams“, – įspėjo A. Matonis.

Tarptautiniuose vandenyse prie Švedijos keistus ratus suka iš Rusijos atplaukęs tanklaivis „NS Concord“. Kaip ir Švedijos ekspertai, A. Matonis neslepia manantis, kad šio laivo, plaukiojančio su Liberijos vėliava, bet priklausančio Rusijoje registruotai kompanijai, manevrai kelia rimtų įtarimų.

„Keisti kito laivo manevrai sukelia tam tikrų minčių, kad tas laivas dalyvavo paieškos ir gelbėjimo operacijoje. Arba paieškos operacijoje. Pasaulinėje laivynų praktikoje, bent jau senesniais laikais, neatrodydavo keista, kai civiliniai ar civiliniais užmaskuoti laivai atlikdavo paramos funkcijas toli esantiems povandeniniams laivams“, – svarstė pašnekovas.

Pasak jo, paramos funkcijas atliekančiame laive gali būti saugomos kuro atsargos, be kurių laivo veiklos spektras būtų pakankamai ribotas.

Dairykitės į vandenį ir po juo

A. Matono žodžiais, Rusija jau ne sykį parodė esanti nusiteikusi apeidinėti tarptautines taisykles. Klaipėdos uostas ir Lietuvos SGD terminalas kaimynus esą domina ne mažiau nei Stokholmo archipelagas.

„Pravartu visuomet pagalvoti apie mūsų jūros erdvės apsaugą – ir patruliavimą, ir stebėjimą, kas tenai vyksta. Kaip žinote, prieš porą savaičių Rusijos kovinis laivas buvo pastebėtas Latvijos vandenyse. Buvo kilęs tam tikras nerimas dėl to. Turint tokius kaimynus, visuomet reikia žiūrėti, ką tie kaimynai veikia“, – sakė A. Matonis.

Anot jo, gali būti, kad Rusijos povandeniniai laivai saugo dujotiekį „Nord Stream“, bet tai yra tik viena iš versijų.

Antrasis „Kursk“?

Švedijos gynybos ekspertai tvirtina, kad Rusijos pajėgoms svarbiausia likti nepagautoms už rankos – įgulos sveikata ir gyvybė keliauja į antrą planą. Rusijos gynybos ministerija jau pareiškė, esą jokio Rusijos povandeninio laivo Švedijos vandenyse nėra ir nebuvo. A. Matonis primena dar vieną incidentą – juoda dėme ant Vladimiro Putino munduro tapusią povandeninio laivo „Kursk“ tragediją.

„Jeigu matysime, kad Rusija nepripažįsta kažkokių faktų ar atsisako pagalbos gelbėjant nelaimę patyrusius jūrininkus, galime atsidurti 2001 m. situacijoje, kada „Kursk“ nuskendo. Pasaulio bendrija su aukštomis technologijomis galėjo padėti. Bet Rusijos prezidentas prisiėmė atsakomybę ir savo jūreivius pasmerkė mirčiai, saugodamas būtas ar nebūtas karinės technologijos paslaptis.

Ir dabar Rusijos vadovybė – karinė ar politinė – turi pasakyti, kas yra svarbiau: savo neteisėtų veiksmų pripažinimas, tam tikrų technologijų atskleidimas ar tų žmonių gyvybė“, – teigė gynybos ekspertas.

Švedijos žiniasklaidoje jau pasirodė spėjimai, kad prie Stokholmo sukiojosi „Triton-NN“ tipo povandeninis laivas. Tai mažas laivas, daugiau tinkamas ne kovinėms operacijoms, o specialiųjų pajėgų darbeliams kitų valstybių teritorijoje. Jis nedidelis, greitas, manevringas, sunkiai atsekamas radarais – kone idealus įrankis žvalgybai ar diversijoms.

Vis dėlto A. Matonis ragina neskubėti su išvadomis. Visų pirma, dėl to, kad laivas vis dar nesurastas.

„Kol neištrauks to laivo, tol nepamatysime. Sunku komentuoti spekuliatyvius pranešimus – čia yra tik spėliojimai“, – teigė pašnekovas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...